Balandžio 24-28 dienomis Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose Vilniuje vyko pavasario Lietuvos Respublikos Seimo (LRS) ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) komisijos posėdžių sesija. Komisija aptarė numatomo pilietybės išsaugojimo referendumo, Lietuvos kultūros sklaidos užsienyje, patriotiškumo ir pilietiškumo ugdymo rusijos karo Ukrainoje kontekste, Lietuvos piliečių grįžimo į Lietuvą probleminius aspektus. Vienoje iš priimtų rezoliucijų komisija įpareigojo pilietybės išsaugojimo referendumui skirtą Seimo darbo grupę pateikti teisininkų išvadą dėl referendumo kartelės mažinimo galimybės.
LRS ir PLB komisija daugiau nei du dešimtmečius yra pagrindinis PLB bendradarbiavimo įrankis su Lietuvos leidžiamąja valdžia, formuojant ir vykdant diasporos politiką bei siekiant Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pagrindinių tikslų ir atliepiant Lietuvos bei pasaulio aktualijas. Komisija posėdžiauja du kartus per metus.
Viltis sumažinti referendumo kartelę
Pirmajame LRS ir PLB komisijos posėdyje dalyviai aptarė įvairius kitais metais numatomo pilietybės išsaugojimo referendumo klausimus. Referendumą Seimas oficialiai turėtų paskelbti šių metų gegužės viduryje.
Pranešėjai sutarė, kad, palyginus su 2019 m. vykusiu referendumu dėl pilietybės išsaugojimo šį kartą bus daugiau laiko pasirengti, referendumo formuluotė yra aiškesnė.
PLB pirmininkė Dalia Henke išskyrė aiškios ir suprantamos komunikacijos tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, svarbą, Lietuvoje įtraukiant savivaldybes bei nuomonės formuotojus.
Henke manymu, vienas svarbiausių uždavinių Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) bus tiksliai suskaičiuoti balsavimo teisę turinčių žmonių skaičių.
„Grįžtant prie balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių, reikia išgryninti bazę. Tai vienas iš svarbiausių dalykų. VRK patikslins, kodėl mūsų nuogąstavimai tokie yra. Ar iš tiesų, tas skaičius, dabar minimas statistikoje – 2,6 mln. balsavimo teisę turinčių piliečių – yra grynas ir tikslus. Labai norėtume atsakymo, nes nuo to ir bus skaičiuojama ta kartelė“, – sakė PLB pirmininkė.
Kadangi referendumo sėkmė priklauso nuo labai aukštai iškeltos balsuojančiųjų kartelės, – Konstitucijos 12-ojo straipsnio keitimui turi pritarti daugiau kaip 50 proc. visų balsavimo teisę turinčių ir į rinkėjų sąrašus įrašytų piliečių. Tai reiškia, kad tam, kad referendumas įvyktų, į jį turėtų ateiti virš 1,1 mln. piliečių, o kad būtų sėkmingas, visi jie turėtų balsuoti „už“.
PLB ir komisijos narys, teisininkas Gediminas Ramanauskas skatino į referendumą pasižiūrėti kūrybiškai, jo nuomone, kartelė gali būti sumažinta, nes ji nėra nurodyta pačioje Konstitucijoje, o Referendumo Konstituciniame įstatyme, 8 straipsnyje.
„Siūlymas būtų nustatyti referendumo kartelę būtent 12-ajam straipsniui, kuriame yra reguliuojama pilietybė, o ne visam pirmam skirsniui. Tokiu būdu yra išvengiama argumentų, kad yra grėsmės visuomenės saugumui, teritoriniam vientisumui, pamatiniams principams, yra kalbama tik apie pilietybę“, – sakė G. Ramanauskas.
PLB atstovas pažymėjo, kad tokiam konstitucinio įstatymo pakeitimui yra reikalinga kvalifikuota Seimo narių dauguma – 85 nariai, tad reikėtų pozicijos ir opozicijos sutarimo šiuo klausimu.
LRS ir PLB komisija šį siūlymą įtraukė į LR Seimui ir Vyriausybei skirtas rezoliucijas.
„Komisija įgaliojo Seimo Darbo grupę skirtą pasiruošimui artėjančiam referendumui užklausti teisininkų dėl Konstitucijos 12 straipsnio keitimo referendumo kartelės ir atsiųsti teisinį išaiškinimą“, – per komisijos spaudos konferenciją sakė Seimo narė ir komisijos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.
Užsienyje steigs naujus balsavimo punktus
Pranešėjai sutarė, kad siekiant teigiamo pilietybės referendumo rezultato turi būti susitelkta tiek Lietuvoje, tiek užsienyje – daug lietuvių skaičiuojančiose šalyse numatoma į referendumo organizavimą įtraukti ir diasporos atstovus.
Darbo grupės LR diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų pasirengimui 2024 metų rinkimams vadovas, užsienio reikalų ministro patarėjas dr. Algimantas Rimkūnas teigė, kad nors apklausos rodo, jog didelė dalis visuomenės pozityviai žiūri į pilietybės išsaugojimą, dideliu iššūkiu lieka žemas pilietinis Lietuvos piliečių aktyvumas balsuojant rinkimuose ir referendumuose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Pasak jo, Užsienio reikalų ministerija (URM), diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos planuoja pradėti aktyvią komunikacijos kampaniją, į pagalbą kviečiant ir diasporos atstovus.
„Kviečiame Pasaulio Lietuvių Bendruomenę ir visas lietuvių diasporą buriančias organizacijas dar aktyviau veikti, kad rinkėjų skaičius ženkliai didėtų. Dideles teritorijas ir dideles lietuvių bendruomenes turinčiose valstybėse, tokiose, kaip Jungtinė Karalystė, Australija, Norvegija, mes planuojame atidaryti papildomus balsavimo punktus ir kviesime juose dirbti lietuvių bendruomenių atstovus“, – sako A. Rimkūnas.
Kaip svarbią problemą balsuojant užsienyje pranešėjai išskyrė balsavimą paštu – kai kuriose šalyse paštas dirba prastai, tad biuleteniai dažnai nepasiekia adresatų arba pasiekia per vėlai.
„Prašysime rinkimų komisijos lėšų būtent greitojo pašto panaudojimui ypatingai balsavimo biuletenių nusiuntimui“, – papildė A. Rimkūnas.
Pristatydamas Vyriausiajai rinkimų komisijai ir Užsienio reikalų ministerijai skirtas rezoliucijas, komisijos pirmininkas nuo PLB Jonas Bružas pabrėžė, jog būtina užtikrinti, kad rinkėjų sąrašai būtų tikslūs ir jame neliktų mirusių ar balso teisės nebeturinčių žmonių.
„Komisijos vienas iš prašymų VRK yra užtikrinti, kad rinkėjų skaičiaus bazė arba rinkimų teisę turinčių piliečių bazė būtų teisinga ir būtų skaičiuojami tie balsai ir kartelė referendumui, kad jis būtų įvykęs (nuo tikslaus rinkėjų skaičiaus – red. pastaba), čia labai svarbus elementas referendumo sėkmei“, – pažymėjo J. Bružas.
Diaspora bus įtraukta į pasiruošimą pilietiniam pasipriešinimui
Antrasis komisijos posėdis buvo skirtas pilietiškumui ir solidarumui, susitelkimui ir diasporos įsitraukimo į Lietuvos gyvenimą didinimui. Šia tema komisijos dalyviai ir pranešėjai kalbėjo daugiausiai rusijos karo Ukrainoje kontekste.
LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, be Lietuvos karinės galios ir narystės NATO, išskyrė ir civilinės gynybos svarbą agresijos atveju.
„Mūsų tapatybė yra fundamentalus dalykas. Demokratijai neužtenka tik žmogaus teisių ir laisvių, reikia bendro gėrio, o bendras gėris yra tai, kas mus vienija. Čia yra fundamentalūs dalykai. Ukrainiečiai XXI-ame amžiuje grąžino mums tą tapatybės sąvoką į gyvenimą. Pagrindinė klaida, kurią padarė Putinas – neapskaičiavo valios priešintis, kuri ir plaukia iš tapatybės, čia yra šaltinis. Tai yra mums pamoka“, – sakė Seimo narys.
Pasak Kasčiūno, plečiant pilietinio pasipriešinimo kursą, diaspora yra ypatingai svarbi ir reikia ieškoti būdų, kaip ją įtraukti.
„Sukurti elementarų algoritmą diasporai, ką darytų bendruomenės, jeigu Lietuva būtų užpulta. Pavyzdžiui, evakuacija bus vienas iš klausimų, kitas dalykas informacinis karas bus be galo svarbus dalykas, kad jūsų valstybėse parodyti, kad čia nėra kažkoks pilietinis karas tarp lietuvių“, – sakė Seimo narys.
Diaspora turi žinoti savo vaidmenį, jei ateitų diena „X“
PLB Visuomeninių reikalų ir specialių projektų komisijos pirmininkė Irma Petraitytė-Lukšienė pritarė L. Kasčiūnui, kad diasporai turi būti sukurtas algoritmas, kur kiekvienas žmogus žinotų savo vaidmenį galimos agresijos prieš Lietuvą atveju.
„Mūsų PLB visuomeninių reikalų ir specialių projektų komisija veikia su tikslu prisidėti prie Lietuvos nacionalinio saugumo stiprinimo ir potencialių agresorių atgrasymo įtraukiant lietuvių diasporą visame pasaulyje. Norime pasiekti, kad kiekvienas lietuvis užsienyje žinotų, ką jis gali daryti tiek atgrasant, tiek karo metu, tiek, jei tai įvyktų, okupacijos metu“, – sakė I. Petraitytė-Lukšienė.
Minėta komisija šiuo metu kuria platformą, kuri telktų diasporą Lietuvos saugumui. Platformos tikslas – kad kiekvienas lietuvis galėtų identifikuoti savo vaidmenį Lietuvos gynyboje.
„Ukrainos visuomenė šiame rusijos kare parodė, koks svarbus yra visuomenės pilietinis pasipriešinimas, tiek ginkluotas, tiek neginkluotas. Ir koks svarbus yra neginkluotas pasipriešinimas tiek Ukrainos žemėje, tiek už jos ribų“, – pabrėžė PLB valdybos narė.
LR Vyriausybei skirtoje rezoliucijoje LRS ir PLB komisija prašo kuo greičiau patvirtinti Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos įgyvendinimo planą ir padidinti reikiamą kursą išklausiusių Lietuvos gyventojų skaičių.
PLB nuogąstavo dėl nepakankamo dėmesio kultūrai
Antrąją posėdžių dieną vyko bendras posėdis su Seimo Kultūros komitetu, pranešėjai koncentravosi į programų tobulinimą ir įgyvendinimą, didesnį Kultūros ministerijos įsitraukimą į diasporos tapatybės puoselėjimo veiklas bei aptarė pasiruošimą 2024 m. Dainų šventei.
Komisijos pirmininko pavaduotoja, PLB valdybos narė Jūratė Caspersen pažymėjo, kad neformalų lituanistinį ugdymą patikėjus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, buvo iškart užmegztas bendradarbiavimas su diaspora ir pasiekta didelė pažanga lituanistinio švietimo srityje.
„O dar prisidėjus ir Užsienio reikalų ministerijos dėmesiui, ypač per paskutinius dvejus metus, lituanistinio skatinimo per atstovybes – iš tiesų matome didžiulį postūmį, nors turinys yra visiškai likęs ministerijos kompetencijos rankose“, – sakė J. Caspersen.
Pasak pranešėjos, nuo 2012 metų taip pat buvo pradėta siekti, kad kultūros reikalų kuravimą iš URM perimtų Kultūros ministerija, nes ir šiuo atveju reikėjo institucijos kompetencijos, bet tokio pat rezultato kaip lituanistinio švietimo atveju nepavyko pasiekti.
„Ir šiandien mes neprisibeldžiam į Kultūros ministeriją su diasporos tapatybės puoselėjimo klausimų sprendimu“, – pridūrė PLB atstovė.
Komisijos narė nuogąstavo, kad apie du trečdalius kultūrinių diasporos projektų lieka be LR Kultūros ministerijos finansavimo.
„Pagrindinė rėmimo sritis yra profesionalioji, autorinė kūryba ir vertinama projekto meninė kultūrinės veiklos kokybė. Deja, savo kultūros mokymosi, įgūdžių įgijimui ir saviveikliniai tautinės kultūros puoselėjimo, sklaidos ir įgūdžių įgijimo projektai kultūros tarybos ekspertų balų nesulaukia“, – apgailestavo PLB Kultūros komisijos pirmininkė.
Posėdyje dalyvavęs Kultūros ministras Simonas Kairys oponavo sakydamas, kad jo komanda nėra abejinga kultūros sklaidai užsienyje, biudžetas didėja, o programos yra tobulinamos. Jo manymu, trūksta daugiau komunikacijos.
„Jeigu yra kažkoks poreikis glaudesniam koordinavimui, specialiai darbo grupei, kuri turėtų periodinį susibėgimą išdiskutuojant klausimus, tikrai nematau jokių problemų. Labiau akcentuočiau komunikacinį kanalą ir jo tobulinimą“, – sakė Kultūros ministras.
Bus steigiamas naujas Medijų rėmimo fondas
Savo pranešime S. Kairys taip pat paminėjo, kad artimiausiu metu bus steigiamas naujas Medijų rėmimo fondas, kuris skelbs ir organizuos paramos konkursą 2024 metams. Pasak S. Kairio, fondo veiklą reguliuojančiame įstatyme buvo aiškus poreikis atskirai įrašyti tautines mažumas, bei akcentuoti diasporą.
Kultūros sklaidos tema LRS ir PLB komisija priėmė daugiausiai įpareigojimų.
Komisija prašo LR Vyriausybės aktyviau įsitraukti į diasporos tautinės tapatybės išlaikymo ir puoselėjimo veiklą, Kultūros ministerijoje sukuriant mechanizmą ir komunikacijos kanalą tiesiogiai bendrauti ir bendradarbiauti su diasporos organizacijomis kultūros srityje.
Komisijos nariai taip pat siekia, kad būtų numatyta daugiau lėšų finansuoti užsienio lietuvių organizacijų projektams, o Lietuvos kultūros tarybai svarstant šiuos projektus kviesti ir užsienio lietuvių ekspertus.
Ruošiantis Dainų šventei 2024 m. prašoma, kad būtų užtikrintas papildomas finansavimas Pasaulio lietuvių vienybės dienos – „Sujunkime Lietuvą – aš esu Lietuva“ – vyksiančiam keturių dalių renginių ciklui.
„Globali Lietuva“ veiksmų plane komisija prašo skirti daugiau dėmesio ne tik tradicinės, bet ir šiuolaikinės modernios lietuvių kultūros sklaidai, lietuvių kalbos ir istorinės atminties puoselėjimo užsienio lietuvių bendruomenėse priemonėms.
Sieks palengvinti grįžimą į Lietuvą
Bendrame posėdyje su Seimo Ateities komitetu komisijos nariai ir įvairių institucijų pranešėjai apžvelgė dabartinę ekonominę situaciją bei išeivių grįžimo galimybę, jiems skirtas relokaciją palengvinančias priemones, finansines paskatas darbdaviams ir darbuotojams, kurie persikelia, stažuočių ir stipendijų iš užsienio atvykstančiam jaunimui galimybes.
Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis, kalbėdamas apie dėmesį diasporos pritraukimui, iš įvairių iniciatyvų išskyrė „Kurk Lietuvai“ programą.
„Kurk Lietuvai“ projektą esu pavadinęs sėkmingiausiu Lietuvos investicijų pritraukimo projektu visoje Lietuvos istorijoje, kadangi tai yra projektas, kuris į Lietuvos viešąjį sektorių pritraukė geriausius pasaulio protus ir geriausius universitetus baigusius diasporos atstovus kurti viešajame sektoriuje inovacijas, pokyčius“, – sako K. Žemaitis.
Užimtumo tarnybos prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyriaus vedėja Indrė Laučienė pasakojo, kad viena iš užimtumo tarnybos į diasporą nukreiptų veiklos krypčių yra talentų arba darbo jėgos pritraukimas į Lietuvą.
„Iniciatyva „Atgal į Lietuvą“ užima ryškiausią poziciją <…> Jos tikslas per gyvus renginius, gyvus kontaktus ir komunikaciją internetu ne tik skleisti objektyvią informaciją apie Lietuvos darbo rinką, galimybes joje ir perspektyvas, bet kartu šiek tiek paneigti egzistuojančius mitus, dirbti su psichologiniais ir komunikaciniais barjerais, kurie šiuo metu tikrai egzistuoja“, – sakė I. Lačienė.
Rezoliucijoje LR Seimui ir Vyriausybei LRS ir PLB komisija siūlo plėsti ir stiprinti informacinę pagalbą planuojantiems grįžti į Tėvynę lietuviams bei daugiau dėmesio skirti socialiniams grįžimo aspektams, skatinti Lietuvos darbdavius įdarbinti ir priimti į stažuočių programas ketinančius grįžti, išspręsti nuotolinio darbo reglamentavimo klausimus, sukuriant galimybę dirbti Lietuvai gyvenant užsienyje.
Siekiant išsaugoti ryšį su diasporos ir iš Lietuvos išvykstančiais lietuviais komisija siūlo apsvarstyti bendros tarpinstitucinės talentų duomenų bazės kūrimo galimybę.
Svarbi pažanga lituanistiniame ugdyme
Paskutinėje posėdžių sesijoje URM Globalios Lietuvos departamento direktorė Lina Žukauskaitė pristatė „Globali Lietuva“ 2022‒2030 m. programos 2022–2024 m. veiksmų plano įgyvendinimą.
Žukauskaitė pasidžiaugė, kad į Globalios Lietuvos programos veiklą įsitraukia vis daugiau Lietuvos institucijų, 2012 m. jų buvo tik 13, o praeitais metais jau 30. 2022 m. pirmą kartą į diasporos politikos įgyvendinimą įsijungė ir savivaldybės, o diasporos politikos finansavimas per metus išaugo dvigubai (iki 9,295,200 eurų).
Globalios Lietuvos departamento direktorė išskyrė didelę pažangą pasiekusioje neformalaus lituanistinio ugdymo srityje.
„Pagrindinis darbas ir virsmas lituanistinio švietimo srityje buvo tai, kad 2022 m. rugsėjo mėnesį buvo patvirtinta užsienio lituanistinių mokyklų, vykdančių lituanistinio švietimo programas finansavimo tvarka“, – sakė L. Žukauskaitė.
2023 m. kovą 88 lituanistinėms mokykloms buvo paskirstytas 1,6 mln. eurų finansavimas iš LR valstybės biudžeto lėšų.
Žukauskaitė pažymėjo, kad pernai buvo įgyvendinta ir daug kitų svarbių priemonių, tokių, kaip lietuvių kalbos lygių nustatymo testų organizavimas, patobulinta Lituanistinio švietimo integruotoji programa bei mokinių ir pedagogų registrai, sukurtos elektroninės mokymo priemonės 2-10 klasėms pagal Lituanistinio švietimo integruotąją programą.
Pasak jos, visų įgyvendintų priemonių tikslas – pasiekti, kad iki 2030 m. lituanistinėse švietimo įstaigose mokytųsi bent 20 proc. užsienyje gyvenančių vaikų (šiuo metu jų yra apie 7,8 proc.).
Ana Vengrovskaja, projektas „Pasaulio Lietuva“, pasauliolietuvis.lt
