Galbūt pastaruoju metu dirbdami darže ar atvertę rąstą ant žemės pastebėjote mažų, į cikadas panašių būtybių. Taip yra todėl, kad cikadų perai, kurie kas 17 metų išnyra iš žemės Ilinojaus šiaurėje, ruošiasi masiniam atvykimui, teigia ekspertai.

Perai yra nebrandus cikadų gyvenimo etapas, kai jos po žeme praleidžia apie 17 metų. Dabar jos pradeda kasti tunelius, kad pasiektų žemės paviršių.

„Jos ruošiasi pasirodymui, – sako Kuko apygardos Miškų draustinio rajono išteklių valdymo mokymo specialistas Neginas Almassi. – Dar nemačiau jokių pranešimų apie pastebėtas suaugusias cikadas, nei pats dar jų nepastebėjau. Dirva tam dar nėra pakankamai šilta.“

„Šiuo metu įdomus palaukim ir pamatysim žaidimas, kai cikados pradeda ruoštis išsiropštimui į paviršių. Tai jos pradeda daryti likus trims savaitėms iki galutinio pasirodymo paviršiuje“, – pridūrė jis.

Periodinės cikados pradės išlįsti, kai žemės temperatūra pasieks 64 laipsnius pagal Farfenheitą, ko tikimasi gegužės pabaigoje.

Praėjus mėnesiams po 17 metų cikadų atsiradimo ir išnykimo, žmonės visoje Čikagoje ir likusioje šiaurinėje Ilinojaus dalyje vėl išgirs daugiau cikadų zvimbimo. Garsas bus iš vienmečių cikadų patinų, kurie kasmet vasaros pabaigoje užpildo regiono medžius. Kasmetinės cikados atkeliauja rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais ir nesitikima, kad jos sutaptų su 17 metų cikadomis.

Tikimasi, kad centrinėje ir pietinėje Ilinojaus dalyje per artimiausias porą savaičių atsiras dar viena cikadų grupė, kuri atkeliauja kas 13 metų. Kai kuriose Ilinojaus centrinės dalies vietovėse gali būti 13 metų ir 17 metų cikadų derinys – reiškinys, kuris nebuvo matytas net 221 metus.

Almassi, padedantis vykdyti miško draustinių giedančių vabzdžių stebėjimo programą, vadovauja iniciatyvai dėl šių metų cikadų atvykimo, kad paskatintų žmones įrašyti vabzdžių vaizdo įrašus naudojant iNaturalist telefono programėlę. Ji sakė, kad miško draustiniuose taip pat bus įrengti monitoriai, kurie „suteiktų mums geresnį supratimą, kiek jų yra įvairiose vietose“.

„Iš tiesų įdomus dalykas apie įrašus, kad jų klausydami, aš ir kiti mano kolegos mokslininkai, galime pasakyti, ar tai choras, ar tai tik vieno patino zvimbimas, ar pulsuojantis choras, kuriame patinėliai sukelia pakankamai triukšmo, kad pritrauktų pateles“, – sakė Almassi.

Šių metų cikadų reiškinys taip pat suteikia mokslininkams galimybių sužinoti apie dirvožemio aplinką ir panaudoti tai, ką jie išmoko, tiriant, kaip ankstesnė žemėtvarka paveikė ekosistemą tose vietose, kuriose cikadų neatsiranda.

Cikados „pasakoja mums, kas vyksta su dirvožemiu“, sako Almassi, pavadindamas jas „langu“ į dirvožemio aplinką.

„Jei iš žemės išlenda sveika cikadų populiacija, tai mums byloja, kad jų buveinė pastaruosius 17 metų buvo pakankamai sveika, kad palaikytų jų populiaciją“, – pasakoja Almassi.

Periodinės cikados, panašiai kaip kasmetinės, nėra invazinės rūšys ir ekosistemai žalos nedaro. Tačiau medžiams ir augalams pakenkti gali jų dedami kaiušinėliai. Kaip tik dėl to Lisle esantis Mortono medelynas nutiesė specialius tinklus, kad apsaugotu šimtus savo medžių.

„Cikados patelė turi specializuotą organą, vadinamą kiaušialąstę, kuri kaip kišeninis peilis supjausto šakas, o kiaušinėlius nusodina į žievės vidų, o tai gali sukelti staigią šakos mirtį arba pradėti progresinį mirties procesą“, – sakė medelyno augalų sveikatos priežiūros vadovė Stephanie Adams.

Cikados kiaušinėliams dėti ieško jaunų ar ypač mažų medžių, taip pat sumedėjusių krūmų. Paprastai jų pasirenkamos šakelės yra nuo vienos aštuntosios iki pusės colio skersmens.

„Jei savo kieme turite šviežią medelį ar krūmą, kuris potencialiai galėtų tikti cikadų kiaušinėliams ir norite jį išlaikyti, verta iš anksto pasirūpinti jo apsauga“, – sako Adams.

Galite apvynioti medį tinkleliu, kurio skylučių diametras yra ketvirtadalio colio ar net mažesnės. Medis turėtų būti apvyniotas iki gegužės pradžios, kai išsivysto lapai, bet prieš cikadų atsiradimą, o tinklelis ant jo turėtų būti paliktas maždaug šešias savaites.

„Kai šakos yra pakankamai pažeidžiamos, tai iš esmės nutraukia sulčių ir vandens judėjimą medyje, o tai neleidžia vykti fotosintezei. O jei medžiui nepakanka fotosintezės lapams išlaikyti, jis miršta“, – pasakoja Adams.

Almassi savo ruožtu perspėjo, kad žmonės turėtų vengti purkšti cikadas ar vejas pesticidais.

„Tai yra nuostabus natūralus gamtos procesas, o pesticidai ekosistemai atneša daugiau žalos nei naudos. Nuodai gali pasiekti jus, jūsų naminius gyvūnus ir cikadomis mintančius laukinius paukščius“, – sako jis.