Prienų Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka
2012 m. rugsėjo 28 d. Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje atvėrė duris Poeto Justino Marcinkevičiaus memorialinis kambarys, į kurį tiesiai iš Vilniaus atkeliavo dalis poeto asmeninio archyvo ir daiktų: 2454 įvairūs dokumentai (knygos, periodiniai leidiniai, kvietimai, lankstinukai) lietuvių, rusų, anglų, prancūzų, vengrų, čekų, lenkų, vokiečių kalbomis, knygų lentynos, nuotraukos, medinės skulptūros ir daugybė kitų mažesnių ar didesnių relikvijų.
Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje esančiame Poeto Justino Marcinkevičiaus memorialiniame kambaryje susipažinome su čia saugoma poeto asmenine biblioteka, apžiūrėjome bibliotekos parengtą kilnojamąją parodą „Justinas Marcinkevičius. Nuo ištakų iki šiandienos“, kurią išsamiai pristatė bibliotekos metodininkė Dalia Bredelienė.
Ekskursija „Senųjų Prienų beieškant“
Padėkoję bibliotekos darbuotojoms už šiltą sutikimą ir vaišes, eidami per Prienų miestą, dalyvavome ekskursijoje „Senųjų Prienų beieškant“, klausėmės vyr. fondų saugotojos E. Juodsnukytės pasakojamų Prienų krašto – Suvalkijos ir Dzūkijos sankirtos – istorijos paslapčių… Kas mes? Kada ir kaip čia, abipus Nemuno, atkeliavome? Senoji piliavietė, dvaras, garsiosios XVII a. Prienų popieriaus dirbtuvės. Senųjų Prienų gatvių romantika: valdovo Kęstučio paminklas, Goldbergo alaus bravoras, kino teatras „Palįs“, spaustuvės, knygynai, bankai… Krašto asmenybės ir atmintis…
Aplankėme iškilius istorinius statinius: Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčią, LDK Kęstučio paminklą, Greimų tiltą, sinagogą...
Ganėtinai išalkome, tad skubame išsikepti duonos ir sudalyvauti edukacijoje „Duonos kelias iki stalo“ Prienų krašto muziejuje...
Prienų krašto muziejus
Prienuose F. Martišiaus gatvėje įsikūręs Prienų krašto muziejus vykdo įvairias edukacijas: „Lino kelias iki staklių“, „Auskit, vykit, mano rankos“, „Žvakių liejimas“ ir kitas. Vienoje ir iš jų - „Duonos kelias iki stalo“- sudalyvavome ir mes.
Užsiėmimus vedančios muziejaus darbuotojos apranga, veiksmais ir kalba iliustruoja valstiečių buityje gyvavusias duonos kepimo tradicijas ir papročius. Pamatėme duonos kepimo procesą, susipažinome su istorija ne tik stebėdami, bet turėjome galimybę susiformuoti užminkytos duonos kepalėlius, sulaukėme iškepant ir iš muziejaus išsinešėme drobiniuose maišeliuose.
O kol duona kepė, vaišinomės lietuvišku kugeliu, kaip ir dera, paskanindami riebia grietine ir spirgučiais... Na, dar spėjome apžiūrėti muziejaus ekspoziciją, gražią aplinką, kurią puošia įspūdingi medžio dirbiniai.
Sotūs ir nešini kvapnia šviežiai iškepusia duona, vykome į dar vieną susitikimą – mūsų laukė Jiezno Šv.Mykolo Arkangelo ir Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas teol. mgr. kun. Rolandas Bičkauskas. Jiezno ežero šiauriniame krante stovinti bažnyčia – valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Plačiai atvėręs vartus, klebonas pakvietė vidun.
Antano ir Teresės Pacų iniciatyva 1768–1772 m. bažnyčia buvo padidinta, išpuošta freskomis, po 1876 m. restauruota sieninė tapyba. 1974–1988 m. klebonas Bronius Bulika (1923–1988) atnaujino bažnyčią, sutvarkė aplinką, šventoriuje pastatė kryžių (prie jo palaidotas). Klebonas papasakojo freskų piešimo meno subtilybes, kartu nusileidome rūsin. Požemiuose palaidoti Pacų ir kitų didikų palaikai.
Yra dailės kūrinių, tarp jų Nikodemo Silvanavičiaus „Mykolas Arkangelas“ (1875 m.).
Na, ir paskutinis itin informatyvios mūsų edukacinės kelionės akcentas buvo Stakliškėse.
Aleksandras Sinkevičius
Gilias tradicijas turinti Stakliškių midaus gamykla įsikūrusi Stakliškėse. Čia gilų pėdsaką yra palikęs Aleksandras Sinkevičius, kuris anksčiau veikusiame alaus bravore iniciavo midaus gamybą. Jis tapo „Stakliškių midus“ įkūrėjas, lietuviško midaus receptūros atkūrėjas.
Aleksandras Sinkevičius gimė 1908 metais Intuponių kaime, Aukštadvario valsčiuje. 1930 m. baigė mokyklą, įstojo į Kauno karo mokyklą. 1931 – 1934 m. įsitraukė į visuomeninę veiklą, redagavo leidinius, spaudą.
Mokėsi ir aludarystės amato „I. B. Volfo ir Engelmano“ gamykloje Kaune. 1939-1942 m. studijavo Kauno universitete maisto technologo specialybę.
- Sinkevičiaus gyvenimas yra paženklintas ir sovietinės represijos, buvo ištremtas į Vorkutą. 1948 m. grįžęs į Lietuvą vėl pradėjo dirbti alaus pramonėje.
Norėjo atkurti nespirituoto senovinio lietuviško midaus receptą. Didžiosios Lietuvos alaus ir degtinės daryklos nenorėjo gaminti lietuviško midaus. A. Sinkevičius surado mažą alaus daryklą Stakliškėse – „Gintaras“. Taip 1959 m. A. Sinkevičius pradėjo dirbti Stakliškių alaus darykloje technologu. Pirmoji lietuviško midaus „Dainava“ buvo pagaminta 1959 m. rugsėjo 8 d. Vėliau trisdešimt metų sėkmingai gamino lietuvišką midų. Jis mirė 1989 metais.
Stakliškių midaus gamykloje
Dalyvavome ekskursijoje ir degustacijoje midaus gamykloje. Kaip ir kiekvienoje mūsų apsilankymo vietoje, buvome laukiami ir šiltai sutikti. „Stakliškių midus“ – Europos Sąjungoje saugomas produktas, įtrauktas į Saugomų geografinių nuorodų (SGN) registrą.
Susipažinome su čia gaminamu plačiu midaus asortimentu, istorija, garbingais apdovanojimais. Nors bandėme iškvosti, gamybos paslapčių šeimininkai neišdavė.
Suprantama, mums sudarytos kelionės programos laiko limitą paskutiniame etape gerokai viršijome, bet išsiskyrėme itin šnekūs, šypsodamiesi...
Loreta Nikolenkienė, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė
