Lietuvos Mokslų Akademija ir Vydūno draugija surengė vokiškai rašytų ir naujai išleistų įžymiojo klasiko, filosofo, žymiausio Mažosios Lietuvos kultūros veikėjo Vydūno knygų pristatymą. Prasminga, jog renginys vyko kovo 22-ąją, tikrąją Vydūno gimimo dieną. Šia proga renginiai jau vyko Signatarų namuose, Vilniaus Rotušėje.

Į Vydūnui skirtus renginius atvyko garbingi svečiai iš Detmoldo: Draugijos garbės narys ir įgaliotas atstovas Vokietijoje, Vydūno knygų leidimo iniciatorius ir koordinatorius kun. Miroslavas Danys, Detmoldo burmistras Rainer Heller, Detmoldo atstovė spaudai ir viešiesiems ryšiams Petra Schröder-Heidrich, Vokietijos Ambasados Vilniuje atstovas Matthias Kobs, Vydūno giminaitė, autorinių teisių saugotoja Brita Storost.

Renginį ir svečius pagerbė Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Deividas Matulionis, buvęs Lietuvos ambasadoriumi Berlyne, jis įteikė Vyriausybės padėkos raštus kun. M. Danys'ui ir burmistrui Rainer Heller. Vertėja germanistė Irena Tumavičiūtė padėjo palaikyti bendravimo ryšį tarp dviejų tautų.

Klausėmės Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentės dainininkės Emilės Ribokaitės ir arfininkės Miglės Sakavičiūtės. Vydūno draugijos garbės pirmininkas dr. Vaclovas Bagdonavičius pažymėjo, jog renginio pradžioje arfa skambėjo neatsitiktinai, nes arfa Vydūno bute Tilžėje buvo kelis dešimtmečius. Žinoma, arfa šioje salėje ne ta pati, bet Vydūno tikroji arfa yra išlikusi. Šiuo metu ji yra Kintų Vydūno kultūros centre, kuriame yra Vydūnui skirtas muziejus.

Renginyje buvo pristatytos ne tik Vydūno knygos, bet ir apie Vydūną. Jos yra vokiečių kalba. Labiausiai dėmesio centre – dvi knygos, išleistos Vokietijoje. Viena iš jų Vydūnas ir vokiečių kultūra, kuri buvo išleista prieš keletą metų, bet ji ištirpo Vokietijos plačiose erdvėse, kurios pritrūko, tad Miroslavas Danys pasiryžo ją išleisti nauju papildytu leidimu. Kita knyga - Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių. 

Pirmoji laida išėjo 1932 metais Tilžėje. Netrukus buvo konfiskuota nacių režimo, o po 90 metų buvo išleista Čikagoje. Ji nebuvo konfiskuota, bet taip pat ištirpo pasaulio bibliotekose ir pas žmones, tad ambasadorius M. Danys ėmėsi žygių, kad ji būtų pakartota dar kartą, ir taip praeitais metais ši knyga buvo išleista.

2013 metais suėjo 60 metų nuo Vydūno iškeliavimo Anapilin Detmolde, ir ta proga buvo nuspręsta, kad ten jį reikia ir įamžinti. Šios idėjos realizatoriumi tapo M. Danys. Buvo nuspręsta įamžinti atminimo lenta prie to namo, kuriame Vydūnas apsistojo po dramatiškos kelionės Detmolde. Pažvelgus į namo nuotraukas, buvo pastebėta niša, kurioje galima pastatyti Vydūno biustą. Tad abiejų valstybių pastangomis buvo sukurtas biustas, gražių iškilmių metu pritvirtinta ir atminimo lenta. Nuspręsta plačiau pasidomėti, kokie yra Vydūno santykiai su vokiečių kultūra, nes Vydūnas buvo Vokietijos reicho pilietis, ir tie santykiai buvo labai tamprūs. Vydūnas yra nusipelnęs ne tik lietuvių, bet ir vokiečių kultūrai, ir ypatingai nusipelnęs vokiečių ir lietuvių santykių harmonizavimui. Tad ir knyga Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių pasirodė tam, kad sumažėtų įtampa tarp šalių, kad abi tautos sugyventų gražiai ir tauriai, ir kad viena kitai padėtų.

Buvo sukviesta Konferencija, pakalbėti apie Vydūno ir vokiečių kultūros santykius. Tų pranešimų pagrindu ir atsirado šios knygos pirmasis leidimas. Buvo panaudoti ir kai kurie jau vokiškai parašyti straipsniai, nes labai didelį įnašą į Vydūno tyrinėjimus vokiečių dirvoje parodė kitas artimas  Vydūno giminaitis - brolio Jurgio (Georg) vaikaitis Jurgenas Storostas. Labai gražiai Vydūno gyvenimą paskutiniais metais Detmolde aprašė ir mūsų tautietis, jau seniai tapęs Vokietijos piliečiu Leonas Stepanauskas. Lietuvoje yra išleista jo knygelė Filosofas ir rašytojas Vydūnas po Tilžės žūties /Der Philosoph und Dichter Vydūnas nach dem Untergang von Tilsit. 

Dar viena sutikta knyga vokiečių kalba - Mažosios Lietuvos enciklopedinis žinynas, joje – apie istorinės Rytų Prūsijos šiaurės rytinėje dalyje iki II pasaulinio karo pabaigos (1945) gyvavusį lietuvininkų gausiai gyventą regioną, vadinamą Prūsų, arba Mažąja, Lietuva. Šiame krašte Vydūnas gyveno, kūrė ir paliko savo didį palikimą. Apie tą kraštą Mokslo ir enciklopedijų institutas sukūrė enciklopedinį veikalą. Pirmasis leidimas buvo anglų kalba, antrasis lietuvių kalba, ir štai trečiasis leidimas – vokiečių kalba.

Vydūnas – talentingas istorikas

Istorikas, enciklopedistas dr. Algirdas Matulevičius akcentavo Vydūną, kaip istoriką, nes Vydūnas visuomenei mažiau žinomas kaip talentingas istorikas. Vydūno istoriosofinis ir istorinis kapitalinis veikalas Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių yra vienas reikšmingiausių, originaliausių ir aktualiausių iš Prūsijos ir Mažosios (Prūsų) Lietuvos istorijos. Apima kelias epochas nuo kryžiuočių užkariavimų vakarinių baltų kraštuose XIII a. iki XX a. pirmosios pusės antro ketvirčio imtinai. Jis pirmasis ėmė kritikuoti tarpukario vokiečių tyrėjų Gertrūdos Heinrich-Mortensen ir Hanso Mortenseno teiginius, esą Prūsų (Mažosios) Lietuvos lietuviai (lietuvininkai) nėra autochtonai, o XV-XVI a. pradžios atsikėlėliai iš Didžiosios Lietuvos, neva tokie pat kolonistai kaip ir vokiečiai, tik šie, atseit, ankstesni – nuo XIII a.

Reiche stiprėjant tautinių mažumų prievartinei germanizacijai ir plintant nacionalsocializmo ideologijai, neigiančios apskritai kitų tautinę gyvastį, Vydūnui teko ginti lietuvybę, išaukštinti garbingą aisčių-baltų praeitį ir parodyti lietuvių kultūros, kalbos svarų įnašą į Europos tautų civilizaciją, į demokratines vertybes.

Vydūno monografijoje pabrėžiama, kad Vokiečių ordino riterių tik technika, mūro pilys buvusios galingesnės, bet baltai liko stipresni dvasia. Čia Vydūnas iškėlė moralės prioritetą, - teigė dr. A. Matulevičius. Pasak pranešėjo, nacius siutino knygoje skelbiama tautų taikaus sambūvio nuostata, įspėjimas, kad spartus ginklavimasis, naujausių išradimų Vokietijoje panaudojimas tobuliausių ginklų gamybai gali sukelti naują pasaulio gaisrą.

„Vydūno knyga „Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių“ yra vienas reikšmingiausių, objektyviausių ir plačiausių veikalų Mažosios Lietuvos istoriografijoje. Tai testamentas mažlietuviams išlaikyti tautinį tapatumą, gyventi laisvoje savo per tūkstantmečius gyvenamoje žemėje. Savo kūryboje Vydūnas pasireiškė kaip tautinės savigynos, tautų lygiateisiškumo, laisvės, demokratijos, dorovės šauklys. Vydūnizmas – tai epochinis reiškinys. Jei Vydūnas būtų buvęs vokietis, jis ir šiandien garsėtų pasaulyje kaip vienas žymiausių Europos humanistų, gėrio, moralės, ištikimybės savo tautai, ypatingo dvasingumo etalonas“, - savo pranešime akcentavo dr. A.Matulevičius, paminėdamas ir itin svarbų faktą, jog su Vydūnu susirašinėjo Nepriklausomos Lietuvos signataras, filosofijos daktaras Jurgis Šaulys, pavadinęs Vydūną genijumi. Yra rasti 88 laiškai.

Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Deividas Matulionis, dėkodamas už kvietimą dalyvauti šiame paminėjime pabrėžė, jog „malonu susitikti su žmonėmis, kurie tiek padėjo, įamžinant ir platinant Vydūno vardą Vokietijoje. Vydūnas yra ypatinga mums asmenybė, kuri sujungia mūsų tautas“. D.Matulionis perdavė ne tik savo, bet ir perskaitė lietuvių ir vokiečių kalbomis Ministro pirmininko padėkas M.Daniui ir burmistrui R. Heller.

„Prasminga veikla žmogaus sielą pripildo džiaugsmo, o būtį nušviečia įvairiausiomis spalvomis. Jūsų aktyvi veikla Vydūno draugijoje įkvepia kitus prasmingai gyventi, girdėti tai, ką sako širdis, o svarbiausia - mylėti aplinkinius“, - sakoma ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio Padėkoje M. Daniui.

Detmoldo burmistras Rainer Heller, dėkodamas už pakvietimą ir aukštą apdovanojimą, prisipažino, lankęsis Vilnuje pirmą kartą, bet yra daug girdėjęs, susirinkusiems perdavė nuoširdžius Detmoldo miesto tarybos linkėjimus. Prisiminė, jog 2011 ar 2012 metais pokalbyje su M.Daniu šis paklausė, ar jis žino, kas toksai Vydūnas? „Tą vakarą mes ilgai kalbėjomės ir aš labai daug sužinojau apie Vydūną, apie Vydūno draugiją. Sužinojau, kad Vydūnas yra ir vienas iš mūsiškių“, - prisiminimais dalinosi Rainer Heller.

Kun. M. Danys, daug metų dirbantis Vokietijos evangelikų bažnyčios susivienijime: „Evangelikų tikėjimo bažnyčiai priklauso 30 milijonų žmonių! Kai pirmą kartą perskaičiau Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių supratau, jog identiteto paieška, identiteto tapatybės problema šiandien yra vėl aktuali kaip niekad. Šiandien iš siauros tapatybės sąvokos reikia išeiti į europinę tapatybę. Aš jaučiu vidinį ryšį su Vydūnu; dar mus su Vydūnu sieja teologija. Savo mąstymu Vydūnas buvo teologas, daug gilesnis lygmuo yra santykis su Aukščiausiuoju, daugelis iš mūsų apie tai nepagalvoja. Vienas prancūzų filosofas yra pasakęs: arba Europa turi susirūpinti savo dvasingumu, arba jos nebeliks. Tuo požiūriu Vydūnas buvo mistikas. Į jį galima gilintis dvasiniu, mistiniu, Indijos filosofijos lygmeniu, ir ta lygmenų  įvairovė patvirtina, kad jis buvo genijus. Manau, kad Vydūnas nusipelnęs garbingos vietos Detmolde“, - kalbėjo kun. M. Danys.

1991 metais Vydūno palaikai buvo pargabenti į Lietuvą, palaidoti gimtojoje žemėje Bitėnų kapinėse. Šitaip buvo įgyvendintas pats Vydūno principas gražiam tautų sugyvenimui.

Kun. M. Danys su savo bendraminčiais ruošiasi paminėti Vydūno sukaktį Detmolde iškilmingu minėjimu-koncertu gegužės 5 dieną, per Europos Dienas Detmolde, ir kviečia visus norinčius jame dalyvauti.

Loreta Nikolenkienė, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė
Virginijos Valuckienės nuotr.