Lietuva pagal ketvirtokų skaitymo gebėjimus patenka į sėkmingiausių šalių dešimtuką, antradienį skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, remdamasi tarptautinio skaitymo gebėjimų tyrimo PIRLS rezultatais. Šis tyrimas parodė ir tai, kad Lietuvoje šiek tiek padaugėjo mokinių, kurie į mokyklą ateina alkani ir pavargę.
2021 metais vykusiame tyrime dalyvavo 65 šalys. Lietuvos mokinių pasiekimai šiame tyrime geriausi per du dešimtmečius – nuo tada, kai šalis dalyvauja šiame tyrime.
Lietuvos rezultatai (552 taškai) aukštesni už PIRLS skalės vidurkį (500 taškų) ir yra geresni palyginti su šalies PIRLS 2016 rezultatu (548 taškai).
Geriausių rezultatų pasiekė Singapūras (587 taškai), Airija (577 taškai), Honkongas (573 taškai).
Šalia Lietuvos yra Šiaurės Airija (566 taškai), Anglija (558), šiek tiek žemiau – Suomija (549 taškai) ir Lenkija (549 taškai), JAV (548 taškai).
Lietuvoje mergaitės (563 taškai) pasiekė aukštesnių rezultatų nei berniukai (542 taškai) – skirtumas 21 taškas. Minimalų pasiekimų lygmenį pasiekė 97 proc. (tarptautinis vidurkis – 94 proc.), vidutinį – 86 proc. (tarptautinis vidurkis – 75 proc.), aukštą – 54 proc. (tarptautinis vidurkis – 36 proc.) ir aukščiausiąjį 14 proc. (tarptautinis vidurkis – 7 proc.) Lietuvos ketvirtokų.
„Lietuvos mokiniai vienodai gerai skaito ir grožinius, ir informacinius tekstus. Grožinių tekstų skaitymo rezultatų vidurkis – 552 taškai, informacinių tekstų skaitymo rezultatų vidurkis – 553 taškai. Lietuvoje nuo 2016 metų informacinių tekstų skaitymo vidurkis toks pats – 553 taškai, grožinių – 3 taškais padidėjo“, – sako Tarptautinės švietimo pasiekimų vertinimo asociacijos (IEA) Generalinės asamblėjos narė Rita Dukynaitė.
Kaip parodė tyrimas, atlikti užduotį – skaityti tekstą ir atsakyti į klausimus, geriausiai sekėsi vaikams, kurie mokosi rusų kalba – 561, lietuvių kalba (553 taškai), tų, kas mokosi lenkų kalba, rezultatas siekė 526.
„Šiuos duomenis reikia labai atsargiai ir atsakingai interpretuoti. Lietuvių kalba ketvirtokai mokosi įvairiose mokyklose – sostinėje, didžiuosiuose miestuose, kaimuose. Rusų kalba vaikai mokosi dažniausiai didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Klaipėdoje, vieną mokyklą turime Kaune. Lenkų kalba vaikai daugiausiai mokosi kaimiškose vietovėse“, – kalbėjo R. Dukynaitė.
Ji pabrėžė, kad bendrieji rezultatai rodo, kad geriausiai sekasi vaikams, kurie mokosi didžiuosiuose miestuose. O prasčiausiai sekasi tiems vaikams, kurie gyvena mažesnėse nei 3000 gyventojų vietovėse.
Kaip rodo tyrimas, geresnių rezultatų pasiekia tie mokiniai, kurie gyvena namuose, kuriuose yra daug išteklių – taip apibrėžiama padėtis, kai mokinys turi asmeninį kambarį, interneto prieigą. Šis aspektas darė įtaką ir Lietuvoje, ir tarptautiniu mastu.
Tyrėjai atsižvelgė ir į tai, ar tėvai padeda ar padėjo mokytis vaikams, ar skaito/skaitė knygas, dainavo/dainuodavo dainas, žaisdavo abėcėlės ir kitokius ugdomuosius žaidimus, kalbėdavo ir kalba apie tai, ką pavyko nuveikti per dieną. Jei tėvai užsiėmė šiomis veiklomis, jų vaikų mokymosi kur kas aukštesni nei tų, kurių tėvai to nedarė ar nedaro.
Mokinių skaitymo rezultatams įtaką, anot tyrėjų, daro ir tai, ar vaikas lankė ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Kuo ilgiau vaikas ją lankė, tuo geriau jis skaito.
Lietuvoje 37 proc. tėvų nurodė mėgstantys skaityti, 16 proc. – nemėgstantys. Jų vaikų skaitymo pasiekimų vidurkis siekė atitinkamai 589 ir 544 taškus. Tyrėjai pabrėžia, kad skirtumas yra labia reikšmingas.
Kaip ir anksčiau, pasiekimai pagal vietovę, kurioje yra mokykla, išlieka panašūs: aukščiausių rezultatų pasiekiama Vilniaus ir kitų didžiųjų miestų mokyklose, žemiausių – mokyklose, įsikūrusiose mažiau nei 3 tūkst. gyventojų turinčiose vietovėse. Aukščiausių ir žemiausių vidutinių rezultatų skirtumas – 39 taškai.
Tyrėjai atsižvelgė ir į tai, ar mokytojas patenkintas savo profesija, ar mano, kad jo darbas yra svarbus, ar entuziastingai dirba, ar didžiuojasi būdamas mokytojas, ar jaučiasi vertinamas.
„Nors patenka į nelabai patenkintų kategoriją, mokytojai atlieka savo darbą gerai“, – tokią išvadą, pristatydama tyrimo rezultatus, darė Tarptautinio skaitymo gebėjimų tyrimo koordinatorė dr. Ramutė Skripkienė.
Kaip parodė tyrimas, Lietuvoje šiek tiek padaugėjo mokinių, kurie kasdien ir beveik kasdien atvykę į mokyklą jaučiasi pavargę ir alkani. Kartais, sakė R. Skripkienė, tokiems vaikams stinga ir miego. Lietuvoje, kaip rodo 2021 m. duomenys, pavargę jaučiasi 26,6 proc. apklaustųjų, o 18,9 proc. į mokyklą ateina būdami alkani.
