Kiekvienas iš mūsų savo širdyje nešioja Tėvynę. Ji tai upės, pievos, miškai, miestai, kalba, tradicijos ir mes, žmonės, kuriantys savo krašto gerovę, tikintys Lietuva.
1918 metų vasario 16 diena užima ypatingą vietą Lietuvių valstybės ir lietuvių tautos istorijoje. Tai šventė, simbolizuojanti pasiekimus, stiprybę, vienybę ir viltį. Nors ir toli nuo Lietuvos, bet mes taip pat esame jos dalis. Čikagos lituanistinė mokykla – tai maža lietuviška sala dideliame Amerikos vandenyne.
Šeštadienį į mokyklą rinkosi mokiniai, pasipuošę tautiniais rūbais.
Visi norėjo prisidėti prie Lietuvos gimtadienio šventės. Buvo smagu salėje matyti ne tik mokykos svečius, mokinius, mokytojus, bet ir tėvelius. Šventė prasidėjo Amerikos ir Lietuvos himnais. Devintos ir dešimtos klasių mergaitės pašoko „Kepurinę“. Šventės vedėjas dešimtokas Justinas Dainys perskaitė Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo aktą. O Kovo 11-tosios aktą paskaitė vedančioji Gerda Valužytė. Patys mažiausieji, kartu su šokių mokytoja Onute Cvilikiene, scenoje pašoko šokį „Naujienos“. Visus susirinkusius pasveikino mokyklos direktorė Vida Rupšienė, direktorės pavaduotoja Vilma Poliuvienė, Jaunimo Centro tarybos pirmininkas Antanas Rašymas, kunigas Gediminas Keršys ir tėvų komiteto pirmininkė Ingrida Žemaitis.
Tarp sveikinimo žodžių visi plojo 2-4 klasių šokėjams už šokį „Pliauškutis“. Mūsų pirmokėliai gražiai padeklamavo eilėraštuką „Tėvynė“. Aštuntokai pašoko „Linksmapolkę“ (šokių mokytoja Vilma Vaičienė). Penktokai papasakojo, kodėl mes švenčiame vasario 16-tąją. Šventės pabaigą vainikavo jungtinio 5-10 klasių choro atliekamos dainos „Lietuva“, „Brangiausios spalvos“, „Žemė Lietuvos“. Choro vadovė mokytoja Dalė Gedvilienė.
Saldžia gimtadienio dovana pakvietė pasivaišinti tėvų komitetas. Širdutė su mums brangiausia trispalve šildė visus išeinančius namo.
Linkiu, kad meilė Lietuvai liepsnotų visų mūsų širdyse. O mokinių geras mokymasis būtų gerų darbų pradžia kuriant didingą Lietuvos ateitį.
Su gimtadieniu, Lietuva!
ČLM direktorės pavaduotoja Vilma Poliuvienė
