Drąsiai galima teigti, kad perėjimas prie šildymosi biokuru 2022 m. labai padėjo Lietuvos šilumos sektoriui išgyventi energetinę krizę, o vartotojus išgelbėjo nuo milžiniškų išlaidų. Šiuo metu jau beveik 80 proc. visos šalyje centralizuotai tiekiamos šilumos pagaminama naudojant vietinės kilmės medienos atliekas. Pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus, prognozuojama, kad šis skaičius tik augs, nes pasirinkta teisinga tvarumo kryptis. Žinoma, neapsieita ir be iššūkių.
Europos energetinės krizės metu
Tik ką pasirodžiusiame naujausiame „Lietuvos energetikos“ serijos tome pasakojama, kaip Lietuvai per trumpą laikotarpį pavyko pereiti prie centralizuoto šildymo biokuru. Tai jau vienuoliktoji serijos knyga, kurią išleido 47 metus gyvuojantis Lietuvos energetikų senjorų klubas. Anot knygos sudarytojo, energetiko Viliaus Šaduikio, nuo pat klubo įkūrimo energetikos veteranams buvo iškeltas tikslas kas kelerius metus išleisti po naują knygą, siekiant aprėpti visą Lietuvos energetikos istoriją nuo pat tarpukario. Naujasis tomas yra apie šiuo metu aktualiausią šaką – biomasės energetiką.
Energetikas prof. hab. dr. Vaclovas Miškinis pasakoja, kad, atgavus nepriklausomybę, situacija Lietuvos šilumos ūkyje buvo labai sudėtinga, nes elektrinėse ir katilinėse dominavo importuojamos dujos ir naftos produktai. 1990-aisiais biokuras sudarė vos 1,8 proc., o dabar – 18 proc. visų energijos išteklių balanse. „Iki Ignalinos atominės elektrinės uždarymo buvo sunku tikėtis proveržio šioje srityje, bet buvo žmonių, kuriems nestigo nei ateities vizijos, nei entuziazmo. Pasirinkę teisingą kelią, šiandien nebesame tokie priklausomi nuo importo: apie 40 proc. elektros energijos pasigaminame patys, o būna dienų, kai jos pagaminama daugiau, nei reikia“, – sako ekspertas.
Geriausias projektas
Žaliosios politikos instituto vadovas, Pasaulio biomasės energetikos asociacijos valdybos narys, „Lietuvos energetikos“ XI tomo redakcinės kolegijos pirmininkas Remigijus Lapinskas, pažymi, kad į šį istorinį tomą sudėtas vienas pagrindinių Lietuvos energetikos pasiekimų per pastaruosius 30 metų. O perėjimas prie biomasės centralizuotos šilumos sektoriuje buvo geriausias viešasis projektas Lietuvoje nuo nepriklausomybės atgavimo. „Investavę apie 100 mln. Europos Sąjungos lėšų ir 200 mln. į biokuro katilines ir kogeneracines jėgaines Lietuvos šilumos tiekimo įmonių lėšų, kasmet sutaupome apie 200 mln. eurų. O ką jau kalbėti apie tai, kad 2022 m. Europos energetinės krizės metu, biomasės energetika išgelbėjo vartotojus nuo milžiniško šilumos pabrangimo. Taip pat centralizuoto šildymo perėjimas prie biokuro atvėrė kelius bendradarbiavimui: esame vieni iš lyderių ES, nes net 77 proc. šilumos miestuose pagaminama naudojant biokurą. Tikimasi, kad jau šį sezoną, Vilniaus kogeneracinei jėgainei pradėjus dirbti visu pajėgumu, bus pasiekta 90 proc. riba. Centralizuotoms šilumos tiekimo įmonėms liks užduotis padengti atsinaujinančiais energijos ištekliais paskutinius 10 % iš dujų gaminamos šilumos“, – sako pašnekovas.
Lapinskas pripažįsta, kad Skandinavijos šalių specialistai buvo mūsų pirmieji mokytojai šioje srityje, tačiau dabar lietuviai savarankiškai tobulina technologijas. „Mūsų mokslininkai taip pat nestovėjo vietoje – daugelis dalykų buvo patobulinta, pagerinta. Pagerinome šilumos atgavimo ištekančių dūmų procesus, naudodami kondensacinius ekonomaizerius, taip pat galime naudoti bet kokios kokybės biokurą – nuo šlapių medžio žievių atliekų iki sausos malkinės žaliavos“, – pažymi „Lietuvos energetikos“ XI tomo redakcinės kolegijos pirmininkas.
Miško sanitarai
Per knygos pristatymą R. Lapinskas pasidžiaugė, kad išaugo visa karta biokuro specialistų, kurie sugeba ruošti šį kurą. „Esame kaip sanitarai, kurie eina iš paskos ir surenka medienos pramonės bei miško kirtimo pramonės atliekas, kurios anksčiau buvo nepanaudojamos. Dar iki 2003–2004 m. miškininkai sukraudavo šakas į didžiulį laužą ir tiesiog jas sudegindavo, teršdami atmosferą ir paleisdami nekontroliuojamą kiekį CO2. Šiandien tai prilygtų barbariškam elgesiui. Dabar nieko panašaus nevyksta, nes biomasės energetikos įmonės menkavertės kokybės medieną superka. Taip pat žaliavos kasmet gauname iš vykdomų pakelių, geležinkelio, elektros, dujų linijų apsaugos juostų, melioracijos griovų kirtimų ir valymų. Taip pat svarbu paminėti, kad buvo sukurta tūkstančiai darbo vietų ne tik miestuose, bet ir regionuose“, – pabrėžia Žaliosios politikos instituto vadovas.
Lapinskas, kaip ir kiti pašnekovai, pabrėžė, kad dėl biokuro miškai nėra kertami. Biokurą sudaro menkavertė žaliava, kuri būtų palikta supūti ar kitaip netvariai utilizuojama.
Paskatinimas ir Europos
„Nuo nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje šiluma buvo tiekiama deginant pusiau mazutą, pusiau dujas. Pradėjus derybas dėl stojimo į ES, paaiškėjo, kad mazuto nebus galima deginti. Taip kilo pirmas impulsas atsigręžti į biokurą, nes daugelyje rajonų nebuvo dujų tinklų, – pasakoja Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas dr. Valdas Lukoševičius. – Kreipėmės į skandinavus, kurie pritarė idėjai šildytis biokuru ir pasidalino savo patirtimi.
2004 m. įstojus į ES, Rusija panaikino lengvatas gamtinėms dujoms įsigyti ir tai buvo antras impulsas kuo greičiau pereiti prie centralizuoto šildymo biokuru. Netrukus ES prasidėjo atsinaujinančių išteklių politika ir išteklių iškastinio kuro ribojimai, ir tai dar labiau paskatino perėjimą prie biokuro. Dabar iš to gauname milžinišką naudą: pigesnę šilumą vartotojams bei pilnesnį valstybės biudžetą, nes pinigai neiškeliauja pas kitų šalių tiekėjus.“
Dr. V. Lukoševičius atkreipia dėmesį, kad tapome pavyzdžiu kitoms ES šalims, nes Lietuvoje biokuru šiluma tiekiama ne tik mažų bei vidutinių miestų, bet ir didmiesčių gyventojams. „Pritraukę į šilumos sektorių privatų kapitalą, biokuru šildome ir Vilnių, Kauną, Klaipėdą... Už tai gavome tarptautinę premiją ir pripažinimą. Šiuo metu drauge su skandinavais esame lyderiai biokuro panaudojimo srityje“, – džiaugiasi pašnekovas.
Atsinaujinantys ištekliai
Šiandien Lietuvos šilumos tiekėjų tikslas yra kuo racionaliau panaudoti atsinaujinančius gamtos išteklius, iš vieno kilogramo biokuro išgauti kuo daugiau šilumos. Tam nuolat ieškoma būdų pagerinti esamas technologijas.
„Jei išteklius visiškai subalansuosime su vartojimu, nėra rizikos, kad pritrūksime žaliavos. Be to, medžių apykaita, palyginti su iškastinio kuro, kuris formavosi milijonus metų, yra gana greita. Remiantis ES direktyva, įvestas pakopinis miško medienos naudojimas. Energijos gamintojai yra penktoje eilėje po baldų bei statybos pramonės ir kt. Mes naudojame tik tai, kas lieka: apie 40 proc. medienos atkeliauja iš pramonės kaip atliekos, o likusi dalis iš miško ir ne miško žemės. Griežtas sertifikavimas užtikrina, kad gaunant šilumą iš biokuro reikėtų minimalaus perdirbimo ir transportavimų kaštų, kad nebūtų išmetama CO2. Beveik visas biokuras yra tvarus ir atitinka ES kokybės bei žalumo reikalavimus“, – sako dr. V. Lukoševičius.
Reikalingos investicijos
Pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento, kuo prastesnės kokybės žaliavą galima naudoti, tuo geriau, bet tam reikalingos investicijos, kad būtų įrengti papildomi dūmų valymo įrenginiai, elektrostatiniai filtrai ir kt. „Siekiant visiškos nepriklausomybės nuo dujų, reikalinga valstybės pagalba, investicijų kampanija į biomasės energetiką. Dažnai politikai akcentuoja elektros energiją ir su jos gamyba bei kainomis susijusius iššūkius, tačiau negalime nusigręžti ir nuo šildymo. Jei sėkmingai spręsime finansinius ir technologinius klausimus, neabejoju, kad iki 2050 metų visa šiluma Lietuvoje bus gaminama tik naudojant biokurą ir kitus atsinaujinančius išteklius“, – prognozuoja specialistas.
Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas ir valdybos pirmininkas Marius Valukynas pabrėžia, kad efektyvus biokuro naudojimas garantuoja pigesnę šilumą daugelį metų. Be to, biomasės energetika prisideda prie miestų ekologijos indekso gerinimo. „Jau dešimt metų biokuras užtikrina mažesnę šilumos kainą vartotojams. Akivaizdu, kad biokuras, kaip vienas iš atsinaujinančių energetikos šaltinių, turėtų sulaukti daugiau valdančiųjų dėmesio. Pasitelkiant biokurą, šilumą gauna 400 tūkst. namų ūkių ir biudžetinių įstaigų ir šis skaičius nuolat auga, todėl biokuro naudojimas šilumos sektoriuje privalo išlikti politikų prioritetu“, – pažymi pašnekovas. Jo nuomone investicinė parama galėtų būti teikiama ne tik šilumos gamybos, bet ir biokuro tiekimo įmonėms.
Anot R. Lapinsko, artimiausiais dešimtmečiais šildymui toliau bus naudojamas daugiausia vietinis biokuras, nes tai tvarus pasirinkimas, kuriam pritaria ir žaliąjį kursą pasirinkusi Europos Sąjunga. Realių reikšmingų alternatyvų biokurui tiesiog nėra.
