Lietuvių kilmės studentai iš JAV ir Kanados 5 savaites stažavosi įvairiose Lietuvos įmonėse, gydymo ir mokslo įstaigose bei valstybinėse institucijose, susitikinėjo su šalies politikais. Šiais metais norinčiųjų buvo „kaip niekad daug“, sako „Lithuanian International Student Services“ (LISS) projekto vadovė Romena Čiūtienė. Vienas iš jų – Čikagoje verslą studijuojantis prezidento Aleksandro Stulginskio proproanūkis.
Įmonės lietuvių kilmės studentų laukia išskėstomis rankomis
Kaip LRT RADIJUI pasakoja R. Čiūtienė, tiek daug lietuvių kilmės studentų, norinčių Lietuvoje atlikti praktiką, nebuvo jokiais metais. JAV ir Kanados universitetuose jie studijuoja pačias įvairiausias specialybes: nuo chemijos ir sveikatos iki rinkodaros ir verslo.
Atvykę į Lietuvą, jie 5 savaites darbavosi įmonėse ir įstaigose, atitinkančiose jų studijų kryptis: Lazdynų ligoninėje, Inovacijų agentūroje, „Investuok Lietuvoje“ ir kitose. O štai vienas lietuvių kilmės vaikinas praktiką atliko Valstybinių miškų urėdijoje, jos metu aplankė didžiąją dalį Lietuvos miškų.
Pašnekovė džiaugiasi, kad Lietuvoje veikiančios įmonės ir organizacijos studentus iš JAV ir Kanados praktikai priima išties labai noriai.
„Niekada nebūna kokių nors problemų dėl to, kad tai yra ne Lietuvoje studijuojantys studentai. Gal, sakyčiau, net kaip tik atvirkščiai. Tas noras, sužinojus, kad tai yra lietuvių kilmės studentai iš JAV ir Kanados, būna dar didesnis“, – sako R. Čiūtienė.
Savo ryšiais su prezidentu Stulginskiu be galo didžiuojasi
Vienas iš Lietuvoje praktiką atlikusių studentų – prezidento A. Stulginskio proproanūkis Benediktas Bieliauskas. Vaikinas gimė ir užaugo Čikagoje, šiuo metu studijuoja verslą šiame mieste įsikūrusiame Ilinojaus universitete. Lietuvių kilmės Benediktas neslepia – jo giminystės ryšiai su A. Stulginskiu neretam kelia nuostabą. O jam pačiam tai yra didžiulis džiaugsmas.
„Mes buvome prezidentūroje ir aš pamačiau jo paveikslą. Pasakiau vadovei: „Čia mano proprosenelis“, o visi sakė „oho“. Tai labai labai smagu. Kai einu į muziejus ir kažkur pamatau jo nuotrauką, jaučiu širdy, kad čia mano šaknys“, – LRT RADIJUI atvirauja prezidento proprovaikaitis.
Apie patį A. Stulginskį Benediktas sako žinantis nemažai – daug jam papasakojusi jo 102 metų sulaukusi promočiutė, A. Stulginskio dukra. Moteriai, dar būnant mažai, teko gyventi prezidentūroje, iš tų laikų ji atmena daug įvairiausių nutikimų.
„Kai jai buvo 3-eji ar 4-eri metai, jai patiko su degtukais žaisti. Vieną kartą ji uždegė sofą ir nubėgo pas mamą. Sakė: „Dega, dega, mama“, o mama suprato, kad židinys dega. Pasakė: „Gerai, tai tegul dega.“ Ji vėl nuėjo, vėl pasakė, kad dega. Tada jau mama suprato, kad čia kažkas negerai. Tai promočiutė vos nesudegino prezidentūros. Čia viena iš mano mėgstamiausių istorijų“, – dalijasi pašnekovas.
Nors gimė ir užaugo svetur, Benediktas lietuvių kalbą moka puikiai. Tai tėvų nuopelnas, teigia jis, jie „labai skatino, kad aš tą lietuvių kalbą išmokčiau, kad skaityčiau, rašyčiau“. Be to, vaikinas Čikagoje dar lankė ir lituanistinę mokyklą.
„Atsikelti šeštadieniais nebuvo labai malonu, bet buvo labai smagu su draugais bendrauti. Ten labai didelė bendruomenė, labai gerai sutarėme“, – prisimena jis.
Prieš atvykdamas atlikti praktikos, Lietuvoje Benediktas buvo apsilankęs vos porą kartų, tik trumpoms atostogoms. Žengti tokį žingsnį jaunuolis nusprendė paragintas kitų Čikagoje gyvenančių lietuvių, jau dalyvavusių šioje programoje. Benediktas 5 savaites darbavosi Inovacijų agentūros departamente, atsakingame už eksportą.
„Inovacijų agentūra bando įsteigti naują tech hub (liet. technologijų centrą) Silicio slėnyje, tai aš padėjau surasti erdves biurams, pakalbėjau su brokeriais. (...) Buvau šiam projektui labai naudingas, nes pats esu iš Amerikos“, – pasakoja lietuvių kilmės jaunuolis.
Paklaustas, ar per keletą savaičių, praleistų Lietuvoje, pastebėjo, kad gyvenimas čia kuo nors skirtųsi nuo gyvenimo Čikagoje, Benediktas pamini, kad jo gimtajame mieste žmonės atrodo draugiškesni, nuolat sveikinasi, šypsosi. Visgi ir Lietuva turi bruožų, kurie paliko jam gerą įspūdį.
„Man labai patiko, nes šiaip Amerikoje mes neturime tokių senamiesčių kaip Vilniuje. Čia labai gražu. Man labai patiko vaikščioti, į kavines užsukti, nes Amerikoje mes to neturim“, – atskleidžia vaikinas.
Džiaugiasi praktika, kurios Čikagoje gauti negalėtų
Kita LISS projekto dalyvė Ieva Tarasovaitė, priešingai nei Benediktas, gimė ne JAV, o Lietuvoje, Kaune. Į Čikagą ji kartu su tėvais ir broliu emigravo būdama vos 2-ejų metukų. Nuo to laiko į gimtinę ji sugrįžta kiekvieną vasarą, aplanko čia likusius senelius.
„Būna labai sunku išvažiuoti, su ašaromis tiesiog važiuoju į oro uostą, nes labai man čia patinka, visą laiką laukiu, kada sugrįšiu“, – apie trumpus vizitus į Lietuvą LRT RADIJUI pasakoja Ieva.
Lietuvoje atlikta praktika jai buvo proga mūsų šalyje pagaliau praleisti kiek daugiau laiko, išmokti ko nors vertingo. Be to, apie šią galimybę labai gerai atsiliepė ir jos draugai, anksčiau taip pat dalyvavę šioje programoje.
Ilinojaus universitete Čikagoje verslą studijuojanti mergina praktiką atliko įstaigoje „Investuok Lietuvoje“, 5 savaitėms prisijungė prie pasaulinio verslo paslaugų komandos.
„Man labai labai ten patiko, patiko mano komanda. Gavau praktikos, kurios dar nebuvau gavusi Čikagoje, daug pasiėmiau iš šito“, – džiaugsmo neslepia Ieva.
Kuo geriausius įspūdžius iš Lietuvos išsiveža ir Urtė Zakarauskas, kita Čikagoje gyvenanti ir studijuojanti lietuvių kilmės mergina. Apie LISS organizuojamas praktikas Lietuvoje ji buvo girdėjusi seniai, mat jos sesuo buvo viena iš pirmųjų, pasinaudojusių šia galimybe prieš 9-erius metus. „Nuo tada tėvai visą laiką sakė, kad važiuosiu, kai tam ateis metas“, – teigia Urtė.
Fizinę terapiją Čikagoje studijuojanti pašnekovė praktiką atliko Lazdynų ligoninėje. Mergina džiaugiasi turėjusi progą tiesiogiai dirbti su pacientais, mat to studijų programa JAV nenumato.
„Pirmą savaitę tik stebėjau kineziterapeutus ir tada, jau nuo 2 savaitės, pradėjau mankštą daryti su jais, savo pacientus pasiėmiau, (...) atlikau su jais visus pratimus. (...) Pas mus bakalauro studijų metu beveik nieko nedaroma su pacientais. Aš dirbu namuose įrengtoje privačioje fizioterapijos klinikoje, todėl turėjau truputį praktikos, bet šiaip tiesioginės akademiškos praktikos ten nesuteikia“, – aiškina Urtė.
Rūta Kupetytė, LRT RADIJO laida „10-12”
