Biotechnologijų kompanijos „Gruppo Fos Lietuva“ biomedicinos inžinieriai ir Kauno technologijos universiteto (KTU) bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai užpatentavo pažangią sveikatos stebėsenos technologiją, skirtą insultą išgyvenusiems žmonėms. Tai pirmasis toks sprendimas pasaulyje, kurio pagalba vienu metu galima stebėti ir analizuoti paciento sveikatos būseną atspindinčius rodiklius tiek insulto paveiktoje smegenų dalyje, tiek širdies ir kraujagyslių sistemos veikloje, rašoma pranešime.
Insultas yra ūminis vieno iš svarbiausių žmogaus organų – galvos smegenų – kraujotakos sutrikimas, kurio metu žūva galvos smegenų ląstelės. Neurologai yra įvertinę, kad vienos valandos galvos smegenų kraujotakos sutrikimas atitinka tris su puse žmogaus senėjimo metus. Todėl pirmoji medicinos personalo taisyklė, reaguojant į ūmų insultą – „laikas yra smegenys“. Tai reiškia, kad pagalba žmogui turi būti suteikta kuo greičiau.
Reabilitacija po insulto pradedama iš karto po to, kai stabilizuojasi paciento sveikatos būklė. Tačiau pasaulinė statistika rodo, kad 18 proc. išgyvenusių insultą per ketverius metus jį patiria ir vėl.
„Mūsų technologija gali būti naudojama nuolatiniam ar epizodiniam pacientų stebėjimui medicinos įstaigose, namuose ar kitoje panašioje aplinkoje. Smegenų kraujotakos matavimo įrangos prototipas yra panašus į lengvą šalmą, uždedamą ant paciento galvos. Visgi ja naudojantis būtina medicininio personalo pagalba. Širdies ir kraujagyslių sistemos būklės stebėjimo sistemos prototipas – tai išmanioji apyrankė su keliais pritvirtinamais elektrodais. Ja pacientai gali patys naudotis namuose“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) Biomedicininės inžinerijos instituto laboratorijos vadovas, Elektros ir elektronikos fakulteto docentas, šio išradimo KTU tyrimų grupės vadovas Darius Jegelevičius.
Sistema apima elektrokardiogramos, fotopletizmogramos, galvos bioimpedanso bei judesių vienalaikį sinchroninį registravimą. Šie registruojami sinchroniški signalai gali būti analizuojami, gretinami vienas su kitu, lyginamas tarpusavio vėlavimas, sekama jų pokyčių dinamika.
„Sistemos matuojami parametrai apima dvi grupes duomenų: pirmojoje grupėje yra galvos smegenų kraujotaką atspindintis bioimpedanso daugiakanalis matavimas – jo metu matuojamas laikinis kitimas-pulsavimas bei išskaičiuojamas erdvinis pjūvis – tomograma, antrojoje grupėje – širdies ir kraujagyslių sistemos būklę atspindintys elektrokardiogramos (širdies veiklos), fotopletizmogramos (širdies ir kraujagyslių būsenos) ir judėjimo (fizinio aktyvumo) matavimai“, – teigia D. Jegelevičius.
Matavimų duomenys iš skirtingų šaltinių apjungiami ir analizuojami kompleksiškai, todėl gaunama daugiau informacijos nei analizuojant kiekvieną iš skirtingų matavimų atskirai, nesinchronizuotai.
„Technologija skirta poinsultinei sveikatos stebėsenai, atsižvelgiant į smegenų pažeidimo dinamiką ir širdies bei kraujagyslių rodiklius, tokius kaip kraujospūdis ir prieširdžių virpėjimas – būtent šie rodikliai yra susiję su padidėjusia insulto rizika. Mūsų patentuotas išradimas – multimodalinių signalų rinkimo iš žmogaus organizmo sistema, galinti suteikti naują informaciją apie insultą patyrusių žmonių sveikatos rodiklius“, – paaiškina „Gruppo FOS Lietuva“ biomedicinos inžinierius Mantas Mikulėnas.
Pasak jo, ši Lietuvoje sukurta sistema yra pirmoji pasaulyje. Kol kas nėra jokios panašios medicinos technologijos, leidžiančios stebėti ir registruoti visus šiuos parametrus, kurie yra gyvybiškai svarbūs siekiant užkirsti kelią insulto pasikartojimui jį jau išgyvenusiems asmenims, ir leistų atlikti integruotą išplėstinę surinktų duomenų analizę.
„Dar laukia pagrindinis iššūkis – klinikiniai tyrimai. Medicinos technologijų kelias iki pacientų yra labai ilgas, ypač jei išradimas yra sudėtingas, o jo efektyvumą reikia įrodyti tyrimais, atliktais su insultą patyrusiais pacientais. Tačiau mes jau turime įrankį, kurį galima pritaikyti konkretiems praktiniams sprendimams. Tikimės, kad neilgai trukus mūsų kompleksinė sveikatos stebėjimo technologija, skirta patyrusiems insultą, bus prieinama medicinos personalui ir pacientams“, – tikina „Gruppo FOS Lietuva“ direktorė Rosita Makauskienė.
Išradimą kuria trys partneriai – biotechnologijų įmonė „Gruppo Fos Lithuania“, Kauno technologijos ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetai. Visi partneriai vienodai prisidėjo kurdami šį išradimą, atsižvelgiant į jų kompetencijos sritis – vystydami idėją, įgyvendindami technologinius sprendimus, atlikdami medicininius tyrimus bei bandymus.
Pirmasis sistemos prototipas jau sukurtas, o netrukus bus pradedami bandymai su pacientais. Išradimą komercializuoja „Gruppo Fos Lithuania“ biomedicininės inžinerijos centras, kurį 2015 m. įsteigė aukštųjų technologijų sprendimų įmonė „Gruppo Fos“.
