Sportas – tai ne tik greitis, jėga, konkurencija, varginančios treniruotės ir sirgalių skanduotės, kartu tai – mokslas bei strategija. Ypač gerai šį derinį atspindi tenisas – subtilus žaidimas, kuriame net mažiausia detalė gali lemti pergalę arba pralaimėjimą. Kokybišką teniso žaidimą garantuoja ne tik pagal naujausias technologijas pagaminta raketė, kamuoliukas, svarbų vaidmenį šiame žaidime atlieka ir patys teniso kortai, kurių įrengimas yra rimtas mokslinis ir inžinerinis uždavinys.
Dangą klojo kelis mėnesius
Naujausi teniso kortai Vilniuje lankytojams buvo pristatyti sausio pradžioje. Pasak DELFI sporto centro direktoriaus Mariaus Šiškausko, daugiafunkciame sporto komplekse esantys kortai atitinka visus aukščiausius tarptautinių federacijų reikalavimus – įrengti naudojant specialią dangą, kuri naudojama ir Australijos atvirojo teniso čempionato („Australian Open“) kortuose.
„Nustebtumėte sužinoję, kiek daug teniso mačui gali reikšti tinkamai įrengti teniso kortai. Net mažiausias nukrypimas nuo standarto gali prisidėti prie to, jog pergalė atiteks kitam žaidėjui. Rengiant kortus yra matuojama, ar kamuoliuko greitis, atšokimas atitinka standartus. Tokiu būdu į kortą atvykę žaidėjai gali tikėtis, kad kamuoliuko trajektorija, staigumas bus toks pat, kaip jie yra įpratę, ir nedarys įtakos žaidimui“, – teigia M. Šiškauskas.
DELFI sporto centro vadovas pasakoja, kad sunkiausias ir ilgiausiai trukęs procesas buvo būtent teniso kortų dangos įrengimas. Neužtenka nusipirkti tinkamą dangą ir tiesiog ją patiesti, darbą turi atlikti šios srities profesionalai.
„Mes samdėme oficialius atstovus iš Latvijos, kurie paklojo net dvylikos sluoksnių dangą. Kiekvienam sluoksniui reikėjo savaitės laiko, kol būdavo galima kloti kitą. Tik keli paskutiniai sluoksniai gali būti klojami trumpesniais laiko intervalais. Viskas buvo atliekama milimetrų tikslumu“, – sako M. Šiškauskas.
Aukšti reikalavimai – ir apšvietimui
Tenisas yra vienas iš greičiausių, daugiausiai energijos ir ištvermės reikalaujančių individualių žaidimų. Ilgiausiai žaistas mačas teniso istorijoje truko net 11 valandų, o didžiausias kamuoliuko pasiektas greitis yra net 263 km/val. Tačiau šį kamuoliuką pamušęs žaidėjas užėmė tik 340-ąją vietą pasaulinėje tenisininkų klasifikacijoje. Tai rodo, kad svarbiau už greitį tenise yra tikslumas, o tikslumui būtinas nepriekaištingas apšvietimas.
Idealiausiu laikomas teniso kortas, kuris yra orientuotas tokiu kampu, kad užimčiausiomis valandomis į kortą nešviestų saulės spinduliai. Taip pat svarbu, kad ant korto nekristų šalia esančių pastatų šešėliai.
„Langų nebuvimas padeda išvengti visų šių kliūčių. O kokybišką apšvietimą garantuoja net 800 liuksų (labai ryškiu laikomas apšvietimas nuo 500 liuksų). Kalbant apie spalvas, vienintelis „šventas“ dalykas yra baltos linijos. Visos kitos spalvos gali varijuoti. Mūsų centre kortai yra išdažyti identiškai garsiesiems „Indian Wells Tennis Garden“ aikštyno kortams Kalifornijoje, JAV, kuriuose vyksta ATP turnyrai“, – pasakoja M. Šiškauskas.
Vienas pirmųjų DELFI sporto centre įrengtus teniso kortus išbandė krepšinio treneris Jonas Kazlauskas. „Čia yra aukščiausios kokybės kortai, kuriuose galima organizuoti pasaulinio lygio turnyrus, o tokie kortai veikia kaip motyvatorius – net toks nemokantis žaisti žaidėjas kaip aš pradeda geriau judėti po gražų kortą“, – juokauja J. Kazlauskas.
Netrūksta mokinių, trūksta trenerių
DELFI sporto centre įsikūrusios Remigijaus Balžeko teniso akademijos treneris Arūnas Balžekas pasakoja, kad kokybiškas teniso korto įrengimas reikšmingas tiek profesionalui, tiek pradedančiajam žaidėjui.
Pasak jo, kiekvienas netikslumas teniso korte yra reikšmingas. Per aukštai ar žemai iškeltas tinklas ypač veikia servuojant ir atmušinėjant kamuoliukus iš galo, nespecializuota arba nelygiai suklijuota danga gali lemti slydimą, prastesnį kamuoliuko šokimą. A. Balžekas taip pat sako, kad kortų dangą reiktų rinktis ir pagal žaidimo greitį. Lėtesniems žaidėjams reikia rinktis kiliminę arba gruntinę dangą, o greitesniems – akrilinę (hard) dangą.
Nors Vilniuje šiuo metu yra nemažai teniso kortų, norinčiųjų žaisti yra dar daugiau. O didžiausia problema, kaip teigia A. Balžekas, yra rasti kvalifikuotų trenerių, kurie ruoštų ne mėgėjus, o žaidėjus profesionalus.
„Tenisas Lietuvoje populiarus jau daugiau nei dešimtį metų. Vaikai pritraukia žaisti savo tėvus ir atvirkščiai. Mūsų akademijoje mokosi mažieji žaidėjai nuo penkių iki dvylikos metų. Per dieną pamokose sudalyvauja net apie šimtas vaikų. Manau, kad rezultatai bus matyti užaugus būtent šiai kartai“, – prognozuoja treneris.
