Šiomis dienomis sakoma, kad Detroitas – pats nesaugiausias JAV miestas. Tačiau šis prancūzų kolonistų įkurtas miestas kadaise laikytas pasaulio automobilių pramonės centru. Didžiulėse „General Motors“, „Chrysler“ ar „Ford“ gamyklose dažnai dirbdavo emigrantai, tarp kurių – ne vienas lietuvis.
2013 m. Detroitas bankrutavo, čia atsirado net 70 tūkst. tuščių pastatų.
„Detroitas man primena amerikietį: avantiūristą ir pamišusį dėl automobilių. Be to, tai miestas, sugebėjęs bankrutuoti. Nepasiteisino jiems automobilizmo iškėlimas į pirmą vietą. Jei tuo optimistiniu laikotarpiu, 1950-aisiais, Detroitas buvo 4 ar 5 pagal dydį miestas JAV šalia Niujorko, Čikagos, Filadelfijos ir Los Andželo, tai vėliau jo gyventojų skaičius nukrito drastiškai, apie 60 proc. Finale, po 2008 m. krizės, miestas tiesiog bankrutavo“, – pasakoja architektūros istorikas, doc. dr. Vaidas Petrulis.
Kadaise į vieną didžiausių ir turtingiausių JAV miestų vyko visų išeivijos bangų lietuviai, todėl čia nesunku rasti lietuviškumo ženklų.
Įvairių etninių grupių emigrantai Detroite 20 a. pradžioje steigė draugijas, klubus ir tautinius namus.
Pavyzdžiui, 1962-aisiais Detroite atsidarė ir lietuvių kultūros namai. Šis kultūros centras, anot V. Petrulio, sumąstytas kaip komercinė įstaiga – kurta vieta, kur lietuvių jaunimas galėtų susiburti, švęsti ir taip išlaikyti tautinį identitetą.
Čia buvo įsikūręs ir Dariaus ir Girėno klubas, vyko lietuviškos veiklos, koncertai, vakaronės.
„Antrosios bangos emigrantai, 1949–1952 m. atsikraustę į Detroitą, matė miestą jo klestėjimo metais. Ir 1962-uosius dar galima laikyti klestėjimu, tačiau netrukus atėjo sunkesni laikai.
Po Antrojo pasaulinio karo valdžia pradėjo dalyti labai pigias paskolas. Jos buvo skiriamos ne seniems pastatams renovuoti, o naujiems statyti. Todėl labai daug gyventojų JAV pradėjo keltis į priemiesčius, miestai buvo palikti griūti. Detroitas buvo bene labiausiai nuo tokios politikos nukentėjęs didmiestis. Kadangi dauguma Detroito lietuvių buvo iš vidurinės klasės, gaudavę geresnius darbus jie taip pat iš miesto šurmulio kraustėsi į priemiesčius“, – pasakoja meno kritikas Michaelis Hodgesas.
Dėl tokios paskolų politikos ilgainiui pradėjo nykti ir Detroito lietuvių bendruomenės, klubai.
„Kai lietuviai išsikraustė, pastatas, kuriame buvo įsikūrę lietuvių kultūros namai, labai sunyko. Labai greitai žlugo ir visas rajonas. Tuomet pastatą nusipirko bohemos atstovai – ne tikrieji bohemiečiai, o tik gyvenantys bohemiškai. Tada pastatas sunyko dėl jo nepriežiūros“, – tikina Jerry Belangeris, dabartinis lietuvių kultūros namų savininkas.
Šiuo metu Detroitas pamažu atgauna grožį, apleisti pastatai atkuriami. Buvusius lietuvių kultūros namus nusipirkęs J. Belangeris šiuo metu pats savomis rankomis juos atstato. LRT Plius laidos „Stop juosta“ komandai jis tikino ketinantis viską atkurti taip, kaip buvo seniau.
Šis pastatas – miesto pakraštyje, čia daugiausia kūrėsi vėlesniųjų bangų lietuvių emigrantai. Tačiau vadinamieji pirmabangiai daugiausia gyveno dabar Meksikos rajonu vadinamoje pietrytinėje Detroito dalyje. Čia įkurta lietuvių parapija, lituanistinė mokykla, Lietuvių namai, pastatyti 1920-aisiais.
Lietuvių namus statė JAV architektu dirbęs pirmabangis išeivis Matas Žaldokas. Šio pastato statybomis rūpinosi kairieji laisvamaniai ar net komunistuojantys tautiečiai.
„Čia puikus to meto pavyzdys. Vienoje gatvės pusėje savo pastatą pasistatė kairiųjų pažiūrų lietuviai. O kitoje – dešiniųjų pažiūrų, katalikų 1923 m. lietuvių statyta Šv. Antano bažnyčia ir parapijos mokykla. <...> Atstumas labai nedidelis fiziškai, bet politiškai – kur kas didesnis“, – pažymi V. Petrulis.
Į Detroitą nuo sovietinio režimo bėgusiems lietuviams inžinierius Jurgis Mikaila tame pačiame Šv. Antano bažnyčios pastate įkūrė šeštadieninę mokyklą, kurioje mokėsi 4 didelės klasės, dirbo 8 mokytojai. Mokyklai iš pradžių vadovavo architekto Arbo Arbačiausko žmona Elena Arbačiauskienė – Alė Rūta. Vėliau išaugusi mokykla persikėlė į kitas patalpas.
20 a. pabaigoje Lietuvių namai, kaip ir daugelis kitų pastatų, apleisti. Šiandien naujieji šeimininkai pastatą restauravo ir pritaikė biurams. Įdomu, jog už šią restauraciją architektai buvo apdovanoti – buvę Lietuvių namai tapo pirmuoju žaliuoju pastatu Detroite.
Šimtmečio nesulaukė ir kitoje gatvės pusėje įsikūrusi lietuvių parapija, Šv. Antano bažnyčia uždaryta ir paskelbta parduodama. Tačiau lituanistinė mokykla veikia iki šiol. Ji įsikūrusi Detroito priemiestyje.
