Pačioje Manhatano širdyje Niujorke stovi seniausiai tebeveikiančiai lietuvių organizacijai pasaulyje priklausantis pastatas. Vis dėlto pastatui, prie kurio prieš daugiau nei šimtmetį fotografavosi į Niujorką nuvykęs Jonas Basanavičius ir kuris vis dar priklauso lietuviams, kilęs pavojus – gresia būti perimtam ir nugriautam, nepaisant paminklo statuso.
Dauguma pastatų Niujorko širdyje aukštus skaičiuoja dešimtimis. Vienas jų – vienišesnis, turintis keturis aukštus – 113 metų priklauso lietuviams. Tai – tautinis istorinis paminklas, tik per patriotinį užsispyrimą tebestovintis karščiausioje planetos nekilnojamojo turto rinkos vietoje.
„Šalia mūsų nupirko viską, išskyrus porą vietų“, – pasakoja „Susivienijimo lietuvių Amerikoje“ vadovas Rimvydas Danius Glinskis.
Ant šio pastato laiptų 1913-aisiais stovėjo Jonas Basanavičius. Pastatas priklauso seniausiai tebeveikiančiai lietuvių organizacijai pasaulyje, sukurtai padėti į JAV atvykusiems lietuviams ir išlaikyti jų lietuvybę, kai dar nė nebuvo sukurta lietuviška trispalvė.
Bet Manhatano nekilnojamojo turto vystytojų akyse pastatas yra aukso vertės vietoje, o dar ir per žemas.
„Mes turim orą virš savęs, mes turim orą, kurį galima parduoti. Tu gali turėti, sakykim, 12-os aukštų namą šitoj vietoj. O mes dabar [turim] 4 aukštus“, – aiškina R. D. Glinskis.
Tad lietuvių organizacija nuolat sulaukia siūlymų namą parduoti, jo vertė rinkoje – bent penki milijonai JAV dolerių.
„Sakėm, niekados – šis namas neparduodamas“, – pabrėžia pašnekovas.
Jo rūsyje buvo spaustuvė, knygas ir spaudą lietuvių kalba spausdino čia stovėjusi mašina. Visa tai finansuota iš lietuviams imigrantams teiktų draudimo paslaugų.
„Klestėjimas buvo apie 1930 metus, kai metus turėjom arti 100 tūkstančių narių“, – teigia „Susivienijimo lietuvių Amerikoje“ vadovas.
Pastatą organizacija būtent čia nusipirko specialiai: „Kadangi į Niujorką atvažiuodavo visi imigrantai lietuviai. Čia, šalia mūsų, yra Penn Station, iš kur traukiniai važiuodavo į visą Ameriką“.
Bet ši stotis, prieš daugiau nei šimtmetį buvusi viena iš priežasčių, kodėl lietuviai pasirinko tą namą, dabar gali jo istoriją užbaigti – planuojama stoties plėtra, projektui gali būti paimti ir nugriauti aplink esantys namai.
„Mus rezervavo stočiai plėsti. Mes patenkam į vieną iš penkių griaunamų kvartalų“, – nurodo vyras.
Tačiau pastatą organizacija mėgina gelbėti – pavyko gauti paminklo statusą.
„Pasigaminom lentą iškilmingai pakabinti ant namo, gal ir vėliavą pakabinsim, nes lietuviška vėliava Niujorke niekur nekaba“, – sako R. D. Glinskis.
Bet net paminklo statuso gali neužtekti – stoties projekto, taigi ir lietuviškojo paveldo likimą, spręs federalinė valdžia Vašingtone. R. D. Glinskio teigimu, projektą palaiko priešais įsikūręs vystytojas.
Sklypas būtų perduotas milžiniškai įmonei, o, pasak pašnekovo, tai esminis projekto faktorius: „Jų noras – pastatyti didelius namus“.
Viltis kol kas čia tokia, kad projekto rengimas gali užtrukti ir iki dešimtmečio. Tad dabar žiūrima į artimesnę ateitį – lentelės apie paminklo statusą iškilmingą pakabinimą.
