Šių dienų vartotojai vis reiklesni, nori vis didesnio maisto pasirinkimo, skiria didesnį dėmesį produktų kilmei, kokybei, maistingumui, etiniams aspektams. Tačiau Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai vis dar turi didelių trūkumų – net tai suprasdami, vartotojai dažniausiai renkasi tai, kas skanu, bet ne tai, kas sveika. Raginimų sulaukia ir maisto pramonė – skatinama gaminti sveikesnį maistą ir pateikti aiškesnę, tikslesnę informaciją apie produktą bei skirti didesnį dėmesį tvariai gamybai.
Visuomenės sveikatos instituto duomenimis, 19-64 metų amžiaus Lietuvos gyventojai maistą renkasi pirmiausiai pagal kainą, antru svarbiausiu kriterijumi yra skonis. Ir tik nedidelė dauguma pirkėjų maistą renkasi atsižvelgdami į naudą sveikatai. Instituto tyrimų duomenimis, lietuviai linkę valgyti per sūriai ir per saldžiai, valgo nepakankamai daržovių ir vaisių, su maistu gauna neužtektinai vitaminų ir mineralų. Lietuviai nelinkę ir savo mitybos praturtinti maisto papildais – jų nevartoja 74 proc. suaugusiųjų. Skaičiuojama, kad 52 proc. suaugusiųjų turi antsvorio, 17 proc. jų yra nutukę. Nors 50 proc. vyrų ir 37 proc. moterų mano, kad vartoja per daug riebalų, tačiau tik 25 proc. šalies gyventojų kartą per metus tikrinasi cholesterolio kiekį kraujyje.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras prof. Aurelijus Veryga pastebi, kad kasmet Lietuvoje užfiksuojama vis daugiau vėžinių susirgimų, susijusių su mityba, atvejų. Dėl visų šių priežasčių šalies gyventojai raginami keisti mitybos įpročius, atidžiau rinktis maisto produktus, domėtis jų sudėtimi, o maisto gamintojai – pateikti aiškią ir suprantamą informaciją apie produktą ir jo sudėtį.
Iššūkiai – ir teisės aktų srityje
Europos maisto teisės asociacijos valdybos narė, konsultacijų įmonės „Rödl & Partner“ advokatė dr. Barbara Klaus pastebi, kad Europos Sąjungoje šiuo metu yra aktyviai diskutuojama, kas, kaip ir ar apskritai už vartotoją turėtų būti sprendžiama, koks maistas jam yra naudingas – ar turi būti siekiama sugriežtinti reguliavimą, ar labiau skatinti paties vartotojo sąmoningumą, edukaciją.
„Nustatyti, kokia maisto dieta yra iš tikrųjų gera – sunkus uždavinys, nes kiekvienos šalies situacija skiriasi, skirtingai apibrėžiama maisto kokybė. Visgi priimant sprendimus svarbu remtis mokslo išvadomis. Saugumas ir vartotojo informavimas – pagrindiniai maisto teisės principai, kuriuos bandoma įtvirtinti pastaruosius 20 metų“, – tvirtina B. Klaus.
Vis daugiau diskusijų kyla apie tai, kad informavimo apie maistingumą reikalavimai turėtų būti taikoma ir alkoholiniams gėrimams – iki šiol jų sudėties ir energetinės vertės nurodyti nebuvo privaloma.
„Mano nuomone, daugumą jaunų žmonių informacija apie tai, kiek daug kalorijų turi alkoholis, galėtų sustabdyti nuo jo vartojimo“, – pastebi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus patarėja Ona Sužiedelytė.
Europiečiai maistui skiria vis daugiau dėmesio
Už sveikatą ir maisto saugą atsakingas Europos Sąjungos komisaras Vytenis Andriukaitis pabrėžia, kad europiečių susirūpinimas maisto sritimi pastaraisiais metais labai padidėjo.
„Šiandien visi tikimės ir reikalaujame ne tik saugaus maisto, bet ir maistingo, sveiko, kuris būtų gaminamas tvariai ir etiškai. Plėtojamos įvairiausios etinės koncepcijos, pavyzdžiui, veganizmas. Būtina siekti sistemos pažangos, taikyti naujus metodus gaminant maistą, gaminti jį tvariau, o ne tik gaminti daugiau, kad galėtume patenkinti augantį maisto poreikį“, – sako V. Andriukaitis.
Šios įžvalgos buvo pateiktos Vilniuje surengtoje konferencijoje „Maisto sauga ir vartotojų teisės“. Renginį organizavo „Rödl & Partner“ – konsultacijas mokesčių ir teisės klausimais bei integruotas audito, buhalterines paslaugas teikianti vokiško kapitalo įmonė, turinti 106 biurus 49 pasaulio šalyse.
„Gravitas Partners“ informacija
