Ji gyvens gėlės kiekvienu žiedu,
Bus vėjeliu ir plaukus sušukuos.
Bus skarele, kai ašara nurieda,
Ir tik sapne paguodos ranką bepaduos.
Dar taip neseniai matėme ponią Mariją Vygantienę Naujojo Džersio Jackson miesto lituanistinės mokyklos „Lietuvėlė“ renginiuose, rugsėjo mėnesį ją sveikinome garbingo 86-ojo jubiliejaus proga. Dabar kalbame ir visada apie šią šviesią moterį kalbėsime būtuoju laiku. Mano močiutė sakydavo, kad gerų žmonių ir Dievui reikia... Per anksti jis pasikvietė mūsų geradarę p. Marą.
Marija gimė 1933 m. rugsėjo 7 d. Kaune dailininkės Reginos Matuzonytės-Ingelevičienės ir dr. Vlado Ingelevičiaus – Lietuvos kariuomenės pulkininko gydytojo šeimoje. Ji buvo pirmagimė iš dvynių mergaičių. Šeimoje, vėliau draugų Marija buvo vadinama Mara.
1949 metais Ingelevičių šeima bėgo nuo sovietų agresijos ir taip atsidūrė JAV, apsigyveno Brukline (NY).
Marijos tėveliai skatino savo dukras kalbėti lietuviškai, įdiegė joms meilę mokslui, imlumą žinioms. Naujuose namuose Mara tęsė bakalauro studijas Niujorko Hunterio koledže, matematikos magistrantūros ir doktorantūros studijas Johns Hopkins universitete bei Niujorko universiteto „Courant“ matematikos mokslų institute.
Niujorke ji sutiko savo vyrą Vytautą Vygantą ir ištekėjo už jo. Marijai rūpėjo vyro erudicija, todėl ji skatino vyrą dalyvauti visuomeninėje veikloje: „Lituanus“ žurnalo steigime, „Pax Romanos“ tarptautinėje Katalikų studentų organizacijoje, Ateitininkų veikloje. Jos mamytė p. Regina Matuzonytė-Ingelevičienė, apipavidalino „Lituanus“ žurnalo viršelius ir padėjo iliustruoti kitus tuo metu leidžiamus žurnalus.
1965 m. Marijos ir Vytauto Vygantų šeima susilaukė pirmosios dukros Monikos, 1971 m. antros dukros Kristinos.
Metams bėgant visa Vygantų šeima įsitraukė į lietuvių katalikų bendruomenę, dalyvavo stovyklose, kultūriniuose renginiuose, lyderystės seminaruose. 1980 metais šeima persikėlė į Dallas, Texas ir ten išgyveno 18 metų. Sutuoktiniui mirus, 1998 m. Mara Vygantas grįžo į Niujorką gyventi arčiau sesers, dukrų bei anūkų Petro ir Liam Vėjo.
Marijai Vygantienei ypač rūpėjo didelė motinos paveikslų galerija ir jos likimas. Ji nusprendė didžiąją dalį mamos paveikslų grąžinti į Lietuvą. Taip 2013 m. pradžioje 222 Reginos Matuzonytės-Ingelevičienės paveikslai iš Niujorko iškeliavo į tėvynę.
Tų pačių metų gegužės mėnesį Lietuvoje, Radvilų rūmuose, buvo surengta pirmoji M. Ingelevičienės darbų paroda „Spalvos linijos ir pojūčiai“.
2014 metais p. Marija Vygantienė suorganizavo savo tėvelio dr. Vlado Ingelevičiaus dokumentų, nuotrukų, apdovanojimų parodą Rokiškyje, karo lauko chirurginių instrumentų parodą Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje, valdovų rūmuose. Pasak Marijos, jos tėvelis dr. Vladas Ingelevičius, buvo žymiausias Lietuvos Raudonojo Kryžiaus tarnautojas, dirbęs šios draugijos valdyboje nuo jos įkūrimo (1919 m. sausio 12 d.) iki antrosios sovietų okupacijos (1944 m. liepos mėn 1938 m. prezidento Antano Smetonos paskirtas LRK vicepirmininku.
Koks džiaugsmas buvo Marijai, kada jos dukra Kristina atvežė savo sūnus į lietuvišką mokyklėlę „Lietuvėlė“. Jai buvo labai svarbu, kad anūkai Petras ir Vėjas mokytųsi lietuvių kalbos, susipažintų su lietuviška kultūra, kad augtų lietuviškoje aplinkoje, todėl ji dažnai atvažiuodavo su dukromis Monika ir Kristina į mokyklos renginius, stebėdavo pamokas. Jos veide visada žaidė šypsena, akys degė meile stebint mokinių veiklą. Marija visada rasdavo gerą ir nuoširdų žodį visiems, kurie vienaip ar kitaip puoselėjo lietuvybę. Ji visiems mums buvo liko gyvas gerumo ir stiprybės pavyzdys. Turbūt ne visi ją pažinoję žinojo, kad daugiau nei trisdešimt metų Marija kovojo su liga, bet nepalūžo vis ėjo pirmyn padrąsindama kitus. Ši moteris niekada neatsisakydavo padėti kitiems sakydama, kad reikia suprasti Dievo valią ir ją vykdyti. Ji mums liko gilaus tikėjimo, meilės Tėvynei, ištikimybės lietuvybei, pasiaukojimo dėl kitų lietuvės – motinos pavyzdys.
Džiugu, kad geri Marijos darbai įgavo tęstinumą. Jos dukros – Monika ir Kristina – mamytės atminimui skyrė aukas lituanistinei mokyklai „Lietuvelė“.
Mokyklos administracija ir visi, kam rūpi lietuvybės išsaugojimas, puoselėjimas išeivijoje, dėkoja už pirmą kartą mokyklos istorijoje skirtą auką mokyklai. Tai pats gražiausias gestas, kokį gali padaryti savo tautą, kultūrą, jos tradicijas, papročius ir unikalią kalbą mylintis, vertinantis ir išlikimo svarbą suprantantis žmogus.
Ačiū aukotojams: NorthStarVets; MaryAnn W. & William J.J. Beitel; Bruce H Forman; Joy Weinstein; Rasa Miliute; Alicia Jewell; Diego Tornelli; Kristina R.; Paul A. Sabalis Vygantas; Ausra Sabalis; Paulius, Birute Bagdziunas, John, Rita Cohen; Roma Kraujales; Audre Budrys Nakas; Daiva & Arvydas Barzdukai; dukrų Monikos ir Kristinos šeimoms.
Pagerbdami Marijos Vygantienės atminimą, lituanistinės mokyklos „Lietuvėlė“ mokytojų taryba įsteigė jos vardo metinę premiją, įvertinant mokinių, kurie kandidatuoja į premiją pasiekimus.
Premija bus skiriama kiekvienais metais „Lietuvėlės“ mokiniui, pasiekusiam puikių mokymosi rezultatų, mažiausiai praleidusiam pamokų, aktyviai dalyvaujančiam lietuviškoje bendruomenės veikloje.
Nuoširdžiai dėkojame Maros Vygantas šeimos nariams: Monikai ir Pauliui Sabaliams, Kristinai ir Edward bei anūkams Petrui ir Vėjui už lietuvybės puoselėjimo tęstinumą, meilę ir tikėjimą žmonių gerumu. Jūsų geri darbai su meile ir dėkingumu bus perduodami iš kartos į kartą. Juk mes visi mylime savo Tėvynę, tėvų, senelių ar prosenelių gimtinę. Gera turėti istoriškai, kultūriškai, lingvistiškai, tradiciškai tvirtas, gilias ir gajas šaknis. O kad jos išliktų amžiams, turime visi prisidėti ir labai pasistengti visa tą lobį ne tik išsaugoti, bet ir puoselėti bei perduoti iš kartos į kartą.
Šeimos prašymu, norintys aukoti lituanistinei mokyklai „Lietuvėlė“ Marijos Vygantienės atminimui, aukas gali siųsti mokyklos iždininkei:
LM „LIETUVĖLĖ“
C/O DAIVA TRZEPIZUR
2108 BROADWAY BLVD
TOMS RIVER, NJ 08757
Auksė Motto, lituanistinės mokyklos „Lietuvėlė“ vadovė
