Nors į Lietuvą patenkančių nelegalių migrantų srautai pastaruoju metu sumažėjo, krizė vis dar tęsiasi. Irako Kurdistane gyvenanti lietuvė Agnė Vasiliauskaitė LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ pasakojo, kad šalies žiniasklaida dažniau remiasi Baltarusijos bei Rusijos šaltiniais, todėl neretai faktai apipinami melagienomis ir vietos gyventojai girdi klaidingą informaciją.
Pasak tautietės, tik nedidelė dalis Irako žiniasklaidos nušviesdama situaciją Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje bei nelegalių migrantų padėtį rėmėsi Lietuvos žiniasklaida, Vidaus reikalų ministerijos komentarais ar pranešimais dėl Baltarusijos skleidžiamų melagienų.
Įvertino migrantų krizės situacijos vaizdavimą Irako žiniasklaidoje: vyrauja informacija iš rusiškų ir baltarusiškų šaltinių
„Jei darytume prielaidą, kad iki šiol dauguma Irako ir Irako Kurdistano gyventojų nėra girdėję apie Lietuvą, tai pirmą kartą išgirdo praeitą trečiadienį, kai žiniasklaidos priemonėse, įskaitant ir televizijos kanalų žinių programas vakare, nuskambėjo žinia apie Irako pilietį, mirusį ties Baltarusijos ir Lietuvos pasieniu. Neįvardijo kodėl, bet įvardijo tokį faktą.
Kitą dieną pasklido daug žinių apie tai, kad stabdoma dauguma Irako oro linijų skrydžių į Minską. (...) Kuo toliau, tuo daugiau (žinia, – LRT.lt) aplipo įvairia informacija, pavadinkime, melagienomis, kaip lietuvių pasieniečiai šunimis užpjudo atėjusiuosius, juos išstumia, mušdami šaunamųjų ginklų buožėmis, kad baltarusių pareigūnams teko iškviesti greitąją pagalbą“, – sakė pašnekovė.
Ji atkreipia dėmesį, kad Lietuva iki šiol neturėjo praktiškai jokių diplomatinių santykių su Iraku, o tiek Rusija, tiek Baltarusija ryšius palaiko ne vienus metus, todėl tai galėjo turėti įtakos Irake pasirenkamiems informacijos šaltiniams.
„Nėra Irake nei ambasados, nei konsulato, yra tik Lietuvos garbės konsulas. Rusija, Baltarusija daug metų tiek ekonomiškai, tiek politiškai bendradarbiauja su Iraku. Todėl vietinei žiniasklaidai galbūt nuo seno yra prieinama jų informacija“, – komentuoja A. Vasiliauskaitė.
Anot jos, vienas iš didesnių Irako Kurdistano žiniasklaidos kanalų vis dėlto apsilankė Pabradėje, pakalbino čia patekusius kurdus, ėmė interviu iš užsienio reikalų viceministro Manto Adomėno, o vėliau surinktą medžiagą pateikė savo kanale tiek arabų kurdų, tiek anglų kalbomis.
„Tačiau tą pačią dieną kituose kanaluose, net ir susijusiuose su tais pačiais savininkais, buvo galima matyti, kad labiau cituojama Baltarusijos pusė“, – LRT TELEVIZIJAI sakė pašnekovė.
Agnės Vasiliauskaitė pažymi, kad situacijos negerina ir kurdų socialiniuose tinkluose komentarus rašantys tautiečiai. Pasak jos, dalis tokių komentarų kurso nesantaiką ir neprisideda prie geresnio Lietuvos įvaizdžio.
„Kai anksčiau žmonės klausdavo, iš kur esu, būdavo sunku paaiškinti, kur ta Lietuva. O prieš porą dienų sulaukusi tokio klausimo pasakiau, kad iš Lietuvos, ir žmogaus reakcija buvo: arti Baltarusijos. Pirmą kartą mano šalies vardas buvo susietas su Baltarusija“, – teigė lietuvė.
Pašnekovės manymu, svarbu, kad Lietuvos valdžia stengtųsi kurti informacinę pusiausvyrą ir Irake bei Irako Kurdistane būtų dažniau remiamasi šaltiniais iš Lietuvos bei Europos Sąjungos (ES).
„To šiek tiek atsirado. Atsirado ir paaiškinimų, kodėl į Lietuvą nuvykę Irako piliečiai, tikėtina, negaus pabėgėlio statuso, kodėl tas sienos perėjimas yra nelegalus, kas vyksta tarp Lietuvos, ES ir Baltarusijos, kokia yra įtampa. Bet reikia daugiau informacijos“, – kalbėjo A. Vasiliauskaitė.
