„Daugiausia kalbėjome apie mūsų šalių saugumą ir tarpusavio pagalbą gynybos srityje. Su Lenkija aktyviai bendradarbiaujame, jaučiame jos dėmesį – esame dėkingi už karių įsitraukimą per gynybos pratybas Lietuvoje, be to, net 8 kartus lenkų lėktuvai saugojo Baltijos šalių oro erdvę. Tačiau esu tikras, kad santykius labiausiai stiprina bendri tikslai. Vienas jų – siekis glaudžiau bendradarbiauti su JAV. Abi šalys nori, kad amerikietiškosios pajėgos labiau įsitrauktų į mūsų apsaugą“, – liepos 16 d. vykusiame susitikime sakė Prezidentas Gitanas Nausėda, JAV įsitraukimą į Lenkijos ir Lietuvos gynybą laikantis vienu svarbiausių savo užsienio politikos prioritetų.
Dar vienas šalių tarpusavio bendradarbiavimo klausimas, kuriam Prezidentai skyrė daug susitikimo laiko, – energetinę nepriklausomybę užtikrinantys projektai ir transporto infrastruktūros plėtra. „Mūsų šalys kartu vykdo daug projektų energetinės ir transporto infrastruktūros srityse. Iki 2025 m. planuojame įgyvendinti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentine Europa, pabaigti dujų jungtis ir taip turėti priėjimą prie platesnės išteklių pasiūlos. Svarbu, kad būtų tęsiamas ir projektas „Rail Baltica“, todėl dirbsime, kad jam būtų suteiktas reikalingas Europos Sąjungos finansavimas“, – teigė šalies vadovas.
Pokalbyje dėmesio skirta ir Rytų partnerystės temai. Šiais metais, minint Rytų partnerystės 10-metį, Lietuvos Prezidentas sveikino Lenkijos iniciatyvą, kai kartu su Švedija buvo suburtos Rytų Europos šalys ir paskatintos drauge vykdyti kaimynystės politiką: „Remiame Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, pastangas tęsti reformas, atidžiai stebime Moldovą ir Sakartvelą. Palaikome šių šalių proeuropietišką politiką.“
Pirmąjį vizitą į Lenkiją ir pažintį su šios šalies vadovu Prezidentas Gitanas Nausėda vertina itin pozityviai: „Vizito metu ne tik užmezgėme draugišką asmeninį ryšį su Prezidentu, bet ir aptarėme, kaip dar labiau sustiprinti dvišalį bendradarbiavimą gynybos, energetikos ir ekonomikos srityse. Glaudus dialogas su Lenkija mums yra strategiškai svarbus ne tik istoriškai, bet ir žvelgiant į Lietuvos ateitį. Siekdami gerovės valstybės idėjos, vienu pagrindinių akcentų laikome saugumą, tad glaudūs Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra būtini, įgyvendinant šią viziją.“
Lietuvos Respublikos Prezidentas pirmojo vizito į Lenkiją vyko laikydamasis nusistovėjusios užsienio politikos tradicijos ir išreikšdamas pagarbą abiejų šalių bendrai praeičiai: šiais metais minėtas Liublino unijos 450 metų jubiliejus, Lietuvos ir Lenkijos Draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 25-osios metinės, be to, šalys, priklausydamos Abiejų Tautų Respublikai, 1791 m. gegužės 3 d. priėmė Konstituciją, laikomą pirmąja Konstitucija Europoje.
Antrasis Prezidento vizitas į Lenkiją numatytas rugsėjo 1 dieną, kai bus minimas Antrojo pasaulinio karo 80-metis. Nausėda Lenkijoje turės progą susitikti su Trumpu. JAV prezidentas lankysis Lenkijoje, kur rugsėjo 1 dieną vyks Antrojo pasaulinio karo pradžios 80-ųjų metinių minėjimas, ketvirtadienį pranešė lenkų vicepremjeras Jacekas Sasinas.
Sasinas neinformavo, kurių šalių vadovai dalyvaus minėjime, tačiau patvirtino, kad dėl prieš penkerius metus Maskvos įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo aneksijos į iškilmes nebuvo pakviestas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Būtų netinkama minėti ginkluotos agresijos prieš Lenkiją metines dalyvaujant lyderiui, kuris šiandien taip elgiasi savo kaimynės atžvilgiu“, – portalui WP.pl sakė vicepremjeras.
Nausėdą atvykti pakvietė prezidentas Andrzejus Duda, su kuriuo jis susitiko antradienį.
Žiniasklaidos teigimu, per vizitą Lenkijoje Trumpas taip pat susitiks su JAV kariais. Šalyje drauge su NATO pajėgomis rotaciniu principu tarnauja apie 5 tūkst. amerikiečių karių. Po Maskvos 2014 metais įvykdytos Ukrainos Krymo regiono aneksijos baiminantis Rusijos agresijos, NATO per 2016 metų liepos viršūnių susitikimą Varšuvoje nusprendė Lenkijoje ir trijose Baltijos valstybėse dislokuoti keturis rotuojamus tarptautinius batalionus.
