Antradienį amerikiečiai atidavė balsus vidurio kadencijos rinkimuose. Rinkimų rezultatai rodo, kad Atstovų rūmuose Respublikonų partija turėtų laimėti nedidelę daugumą. Visgi, stebimas geresnis nei prognozuotas prezidento Joe Bideno demokratų rezultatas.

Tuo metu Senato daugumą lems paskutiniai balsai iš trijų svyruojančių valstijų – Nevados, Arizonos ir Džordžijos. Džordžijoje prireiks ir antrojo turo, kurio rezultatas persvertų Senato daugumą respublikonų ar demokratų naudai.

Jei rinkimuose respublikonų kandidatai užsitikrintų daugumą Kongrese, tai apsunkintų prezidento Joe Bideno galimybes valdyti šalį.

„Eikite balsuoti! Rinkimų rezultatai nulems ateinančius dešimtmečius“, – pirmadienį kalbdėmas viename rinkimų kampanijos renginių ragino Bidenas.

Rinkimuose jaučiamas ir buvusio prezidento Donaldo Trumpo šešėlis, kuris aktyviai dalyvavo keliose rinkimų kampanijose ir jau mėnesio viduryje žada paskelbti labai svarbų pranešimą – svarstoma, kad jis vėl gali siekti išrinkimo 2024-aisiais.

O Arizonoje ėmus strigti balsų skaičiavimo mašinoms, Trumpas vėl be jokių įrodymų ėmė kalbėti apie suklastotų rinkimų istoriją.

Rinkimų rezultatų skelbimas priklausys nuo to, kaip greitai atskirose valstijose bus skaičiuojami biuleteniai. Statistiškai, Demokratų partiją palaikantys rinkėjai dažniau balsuoja paštu, todėl tokį balsavimą leidžiančiose valstijose iš pradžių gali išryškėti demokratų pranašumas, bet vėliau jis ims tirpti, skaičiuojant kitus balsus, atiduotus rinkimų dieną.

Respublikonų lyderis JAV Atstovų Rūmuose teigė esą įsitikinęs, kad jo partija po antradienį įvykusių kadencijos vidurio rinkimų perims žemųjų Kongreso rūmų kontrolę iš prezidento Joe Bideno demokratų.

„Akivaizdu, kad susigrąžinsime kontrolę Atstovų Rūmuose“, – anksti trečiadienį pareiškė mažumos lyderis Kevinas McCarthy.

Rezultatai parodė, kad respublikonai turi geras galimybes įgyti daugumą, nors greičiausiai su mažiau mandatų, nei prognozavo ekspertai.

Demokratai ir respublikonai dalijasi gubernatorių kėdes

Demokratų kandidatai antradienį išrinkti gubernatoriais Masačusetso, Merilando, Ilinojaus ir Rod Ailando valstijose.

Nepaisant liberalios istorijos, tokios valstijos kaip Masačusetsas, Merilandas ir Ilinojus praeityje yra rinkę nuosaikių pažiūrų respublikonų gubernatorius. Tačiau šiemet šiose valstijose respublikonai pasirodė esantys pernelyg konservatyvūs, todėl demokratai antradienį vykusiuose kadencijos vidurio rinkimuose iškovojo lengvas pergales.

Respublikonų kandidatai antradienį išrinkti gubernatoriais Alabamos, Arkanzaso, Naujojo Hampšyro, Pietų Karolinos ir Floridos valstijose.

Demokratai perėmė pirmąją Senato kėdę

Demokratų kandidatas Johnas Fettermanas nugalėjo savo varžovą respublikoną Mehmetą Ozą ir laimės senatoriaus rinkimus Pensilvanijos valstijoje. Demokratų partija perims šios valstijos kėdę Senate iš kadenciją baigiančio respublikonų senatoriaus Pato Toomey. Demokratai tikėjosi šios vietos, didinančios jų galimybes išlaikyti Senato kontrolę.

Fettermano ir garsiojo TV gydytojo Ozo – eksprezidento Donaldo Trumpo remiamo respublikono – kova buvo viena atkakliausių ir, turbūt, viena svarbiausių per šiuos JAV kadencijos vidurio rinkimus.

Abi partijos išleido milijonus dolerių siekdamos Toomey vietos. Rinkimų kampanija buvo pikta: Ozo komanda abejojo J. Fettermano tinkamumu dirbti Senate, o demokratai negailestingai kritikavo Ozą dėl karjeros klaidų ir politinės patirties bei šaknų Pensilvanijoje nebuvimo.

Rezultatai lieka neaiškūs

Trečiadienio vakarą tęsiantis kadencijos vidurio rinkimuose atiduotų balsų skaičiavimui, rezultatai lieka neaiškūs.

Nors šiame balsavime renkami tūkstančiai valdžios pareigūnų, daugiausiai dėmesio skiriama lenktynėms dėl kėdžių Senate ir Atstovų rūmuose. Tam, kad kurios nors iš dviejų pagrindinių partijų – Demokratų ir Respublikonų – atstovai įgytų Senato kontrolę, jiems reikalinga 51 vieta, o Atstovų rūmus kontroliuos partija, gausianti bent 218 vietų.

Remiantis dabartinėmis prognozėmis, kuriomis dalinasi tokios žiniasklaidos priemonės, kaip „Sky News“ ir BBC, demokratai kol kas iškovojo 46 Senato vietas, o respublikonai – 47. Tuo metu Atstovų rūmuose demokratams galimai atiteks mažiausiai 176 vietos, o respublikonams – 195. Vis dėlto respublikonų laimėjimai gerokai mažesni, nei laukta. Senato daugumos likimą vis dar gali nulemti kelios svyruojančios valstijos, tačiau ir čia respublikonų kelią į daugumą komplikuoja pralaimėjimas Pensilvanijoje. Prieš rinkimus atliktos apklausos rodė, kad respublikonai turi šansų perimti Atstovų rūmų kontrolę, tačiau kovoje dėl Senato kontrolės pergalė gali atitekti bet kam.

Senato mandatas Džordžijos valstijoje spręsis antrajame rinkimų rate

Džordžijos valstijoje tik po antrojo rinkimų rato paaiškės, kam atiteks svarbus Senato mandatas. Tai reiškia, kad galimai tik gruodį taps aišku, kokia partija – demokratų ar respublikonų - ateityje kontroliuos šiuos JAV Kongreso rūmus.

Demokratų senatorius Raphaelis Warnockas per balsavimą antradienį surinko 49,2 % balsų ir tik nežymiai aplenkė savo varžovą respublikoną Herschelį Walkerį.

Tačiau kadangi kandidatai į Senatą Džordžijoje turi surinkti daugiau kaip 50 % balsų, kad laimėtų rinkimus, gruodžio 6-ąją bus surengtas antrasis rinkimų ratas. Jis gali nulemti, ar prezidento Joe Bideno demokratai išsaugos minimalią daugumą Senate, ar perleis ją Donaldo Trumpo respublikonams.

Džordžija jau prieš dvejus metus vaidino lemiamą vaidmenį jėgų pasiskirstymui Senate. Po Kongreso ir prezidento rinkimų 2020 metų lapkričio 3 dieną nugalėtojai kovoje dėl dviejų valstijai tenkančių vietų Senate nepaaiškėjo. Demokratai tada po dviejų mėnesių laimėjo antrąjį rinkimų ratą ir su respublikonais Senate užsitikrino po 50 mandatų.

Respublikonai laimėjo svarbų Senato mandatą Viskonsine

Per kadencijos vidurio rinkimus opozicijoje esantys respublikonai laimėjo svarbų Senato mandatą Viskonsino valstijoje. Konservatorių senatorius Ronas Johnsonas įveikė savo varžovą demokratą Mandelą Barnesą, pranešta trečiadienį. 67-erių dešinysis politikas surinko 51 % balsų.

Viskonsinas buvo viena iš nedaugelio valstijų, kuriose po rinkimų dienos antradienį dar nebuvo aiškūs balsavimo į Senatą rezultatai. Kol kas rinkimų baigtis dar nežinoma ir Arizonoje, Džordžijoje bei Nevadoje. Šios valstijos nulems, ar prezidento Joe Bideno respublikonai išsaugos minimalią daugumą Senate, ar perleis ją Donaldo Trumpo respublikonams.

Dabartiniame Senate demokratai ir respublikonai turi po 50 vietų. Tačiau kadangi viceprezidentė Kamala Harris, kaip Senato pirmininkė, esant lygiosioms turi lemiamą balsą, demokratams iki šiol faktiškai priklausė dauguma aukštuosiuose Kongreso rūmuose.

Rinkimuose į Atstovų Rūmus aiškėja nežymi respublikonų pergalė. Jau tai yra laimėjimas Bideno demokratams, nes jiems prieš rinkimus buvo prognozuojamas aiškus pralaimėjimas. Demokratams, nepaisant aukštos infliacijos ir prastų Bideno populiarumo rodiklių, pavyko užkirsti kelią akivaizdžiai respublikonų pergalei.

Per referendumus valstijose – teisė į abortus

Per referendumus, kurie vyko kartu su Kongreso rinkimais, rinkėjai keliose valstijose sustiprino teisę į abortus.

Kalifornijoje, Mičigane ir Vermonte amerikiečiai antradienį balsavo už tai, kad teisė į abortus būtų įtvirtinta valstijų konstitucijose. Tuo tarpu konservatyviame Kentukyje rinkėjai atmetė papildymą prie  konstitucijos, kuriame būtų aiškiai nurodyta, kad konstitucija negina teisės į nėštumo nutraukimą (taip, Kentukyje šis klausimas buvo apsuktas atvirkščiai, tad abortus palaikantiems teko balsuoti „ne“, o jiems nepritariantiems – „taip“).

Primename, kad Aukščiausiasis teismas birželį panaikino beveik 50 metų galiojusią teisę į abortus. Tada valstijos įgavo teisę riboti abortus ar juos visai uždrausti. Daug konservatyvių valstijų tai jau padarė.

Kentukyje, pavyzdžiui, buvo uždrausta nutraukti nėštumą, išskyrus kai kurias išimtis. Antradienį vykusio balsavimo baigtis palengvino teisės į abortus šalininkams teisiškai užginčyti šį draudimą.

Dėl Aukščiausiojo teismo sprendimo aborto teisė buvo svarbi rinkimų kampanijos tema prieš kadencijos vidurio rinkimus. Prezidento Joe Bideno demokratai pasisako už teisę į abortus. Daugelis respublikonų tuo tarpu šią teisę nori apriboti ir tai argumentuoja negimusios gyvybės apsauga. Apklausos rodo, kad dauguma amerikiečių yra už teisę į abortus bent jau tam tikrais atvejais.

Kiti referenduminiai klausimai

Merilendo valstijos gyventojai balsavime pritarė marihuanos legalizavimui, rodo „NBC News“ kanalo prognozės. Nuo 2023-ųjų liepos tai leis asmenims nuo 21 metų vartoti marihuaną rekreaciniais tikslais, Merilendas taps jau 19 valstija, kuri yra legalizavusi šios medžiagos vartojimą (tai legalu ir 3 JAV teritorijose).

Panašūs referendumai rengti ir Arkanzase, Misūryje, Šiaurės ir Pietų Dakotose, Šiaurės Dakotoje ir Arkanzase siūlymas buvo atmestas.

Trumpo remiama kandidatei – daugiau kaip šimtmetį demokratams priklausiusi vieta 

Buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo remiama respublikonų kandidatė per JAV Kongreso rinkimus savo rinkimų apygardoje Teksase laimėjo kovą dėl tradiciškai demokratams tenkančios vietos Atstovų Rūmuose.

Lotynoamerikietė Monica De La Cruz įveikė savo konkurentę demokratę Michelle Vallejo. De La Cruz pareiškė, kad dėl savo pergalės jaučiasi „neįtikėtinai pagerbta, nuolanki ir palaiminta“.

De La Cruz dabar perims vietą, kuri daugiau kaip šimtmetį priklausė demokratams. Virtinėje JAV valstijų partija daug metų tradiciškai jautė lotynų amerikiečių rinkėjų paramą. Šie rinkėjai, pavyzdžiui, dešimtajame dešimtmetyje suvaidino svarbų vaidmenį, kad Kalifornija taptų valstija, tvirtai esančia demokratų rankose. Tačiau Teksaso pietuose demokratų persvara palaipsniui tirpo.

De La Cruz yra abortų priešininkė ir ryžtinga ginčytinos D. Trumpo imigracinės politikos rėmėja. Ji palaiko D. Trumpo poziciją, kad į pasienį atvykę neteisėti migrantai turi likti Meksikoje, kol bus patikrintas jų statusas.

Didelės pergalės progresyvistams

Nuo pirmosios homoseksualumo neslepiančios gubernatorės iki pirmojo Z kartos nario Kongrese – pirmieji JAV kadencijos vidurio rinkimų rezultatai skelbia, kad naktis buvo palanki įvairovei.

Masačusetse rinkėjai išrinko demokratę Maurą Healey, tapusią pirmąja Amerikos homoseksualumo neslepiančia gubernatore, pranešė televizijos kanalai.

51-erių moteris nugalėjo Geoffą Diehlą, kurį rėmė buvęs prezidentas Donaldas Trumpas, ir perėmė šį postą iš respublikonų.

Ji teigė „besididžiuojanti“ savo istorine pergale ir džiūgaujantiems rėmėjams sakė, kad tai žinutė „kiekvienai mažai mergaitei ir kiekvienam LGBTQ asmeniui – jūs galite būti kuo tik norite“.

Healey taip pat taps pirmąja moterimi, užimsiančia Masačusetso valstijos gubernatoriaus postą. Jos pergalė, pasiekta kartu su bendražyge Kim Driscoll, reiškia, kad moterys pirmą kartą eis ir valstijos gubernatorės, ir vicegubernatorės pareigas.

Floridoje demokratas Maxwellas Frostas tapo pirmuoju Z kartos atstovu, išrinktu į Kongresą, kai laimėjo vietą JAV Atstovų Rūmuose.

25-erių metų vaikinas apygardoje, kurioje dominuoja demokratai, įveikė respublikoną Calviną Wimbishą.

„Įėjome į istoriją floridiečiams, Z kartai ir visiems, kurie tiki, kad nusipelnėme geresnės ateities“, – tviteryje rašė jaunas afroamerikietis.

Naujajame Hampšyre į Kongresą kandidatavo ir kita Z kartos atstovė, 25-erių Karoline Leavitt. Tačiau ji atstovauja priešingą politinio spektro pusę ir dalyvavo konkurencingesnėje kovoje, kurioje jai nepavyko įveikti postą jau užimančio demokrato Chriso Pappas.

Tuo metu Naujasis Hampšyras tapo pirmąja JAV istorijoje valstija, išrinkusia translytį vyrą į valstijos įstatymų leidžiamąją valdžią. Demokratų atstovas Jamesas Roeseneris buvo vienas iš rekordinio skaičiaus translyčių kandidatų, dalyvavusių šių metų rinkimuose. Tačiau Roeseneris netaps pirmuoju atvirai translyčiu įstatymų leidėju, nes ir anksčiau buvo išrinkta translyčių moterų.

Kiti dėmesio verti atvejai

Alabama išrinko respublikonę Katie Britt pirmąja valstijos senatore moterimi, o buvusi Trumpo spaudos sekretorė ir protežė Sarah Huckabee Sanders išsipildžius prognozėms taps pirmąja moterimi, vadovausiančia Arkanzasui.

Wesas Moore’as tapo pirmuoju juodaodžiu Merilando gubernatoriumi, o Markwayne’as Mullinas iš Oklahomos – pirmuoju per beveik 100 metų čiabuvių kilmės amerikiečiu, išrinktu į Senatą.

Bestselerio „Hillbilly Elegy“ autorius respublikonas Jamesas Davidas Vance'as nugalėjo demokratų atstovą Timą Ryaną dėl Senato vietos Ohajo valstijoje.

38-erių Vance'as, politikos naujokas, pasinaudojo paskutinę minutę atėjusiu jį rėmusio buvusio respublikonų prezidento Donaldo Trumpo postūmiu.

Ši pergalė sudavė smūgį demokratams, kurie gerai suorganizuotą ir finansuojamą Ryano rinkiminę kampaniją laikė viena geriausių galimybių nacionaliniu mastu laimėti vietą Senate.

Šiuo metu ją užima nuosaikių pažiūrų respublikonas Robas Portmanas, kuris pareiškė, kad pasitraukia iš posto dėl „Vašingtono disfunkcijos“.

Vance’as sėkmingai susiejo Ryaną su šalies ekonomine padėtimi, dėl kurios kaltino prezidentą Joe Bideną.

O štai Niujorko gubernatorė demokratė Kathy Hochul pirmoji šį postą užėmusi moteris, atrėmė stiprų respublikonų kongresmeno Lee Zeldino iššūkį ir laimėjo rinkimus.

Hochul, kuri pradėjo eiti šias pareigas po to, kai 2021 metų rugpjūtį atsistatydino skandalingasis Andrew Cuomo įveikė Zeldiną, buvusio prezidento Donaldo Trumpo sąjungininką, kuris balsavo prieš Joe Bideno 2020 metų rinkimų pergalės patvirtinimą.

ABC ir NBC prognozės rodė, kad Hochul turi nemenką persvarą prieš Zeldiną, kuris pastarosiomis savaitėmis sparčiai kilo apklausų rezultatuose, todėl demokratai susirūpino, kad lenktynės Niujorke – ilgą laiką laikytame patikima kairiųjų tvirtove – gali būti kur kas konkurencingesnės, nei tikėtasi. Tai pasirodė kaip staigmena valstijoje, kurioje demokratais registruota dvigubai daugiau gyventojų nei respublikonais.

Garsūs demokratai, įskaitant prezidentą Bideną, viceprezidentę Kamalą Harris bei Billą ir Hillary Clintonus paskutinę minutę išskubėjo į palaikymo akciją už 64-erių  Hochul.

„Man didelė garbė būti išrinktai Niujorko valstijos gubernatore“, – tviteryje rašė Hochul, palyginti konservatyvi demokratė, kilusi iš nemažą palaikymą respublikonams turinčio aukštutinio Niujorko. Miesto meras Ericas Adamsas, kuris turi glaudžiai bendradarbiauti su gubernatoriumi, pasidžiaugė naujiena ir teigė, kad „buvo sukurta istorija“.

Jutos valstijoje trečiajai kadencijai buvo perrinktas respublikonas Mike`as Lee. Mičigane perrinkta demokratų partijos narė Gretchen Whitmer.

Sąmokslo teorijomis apipintoje Arizonoje gedo balsavimo įranga

Arizonoje, kur vyksta viena įnirtingiausių JAV kadencijos vidurio rinkimų kovų, iškilus problemoms dėl balsavimo mašinų, eksprezidentas Donaldas Trumpas ir jo pasirinkta kandidatė į šios valstijos gubernatoriaus postą Kari Lake pareiškė, kad būta pažeidimų.

Penktadalis balsavimo mašinų valstijos dalyje antradienį neveikė, o darbuotojai stengėsi nuraminti rinkėjus apygardoje, 2020 metais tapusioje atspirties tašku melagingiems teiginiams apie rinkimų klastojimą.

Trumpas, kuriam gresia baudžiamosios bylos dėl įslaptintų dokumentų paėmimo iš Baltųjų rūmų ir bandymo panaikinti 2020 metų prezidento rinkimų rezultatus, grįžo prie sau įprasto scenarijaus – nepagrįstų teiginių apie sukčiavimą.

Lake žurnalistams sakė: „Tikiuosi, tai ne piktybiškumas.“

Marikopos apygardos, kuriai priklauso Finiksas, pareigūnai teigė, kad maždaug 20 proc. iš 223 balsavimo punktų kilo sunkumų dėl spausdintuvų, tačiau niekam nebuvo atimta teisė balsuoti.

„Maždaug 20 proc. vietų iškilo problemų su tabuliatoriumi“, – aiškino Marikopos apygardos stebėtojų tarybos pirmininkas Billas Gatesas. Tačiau jis pridūrė, kad tai neturės įtakos rinkimų sąžiningumui.

Teisėjas atmetė respublikonų prašymą palikti rinkimų apylinkes atviras pasibaigus oficialiam balsavimo laikui.

Tuo tarpu federaliniai pareigūnai nematė jokių įrodymų, kad kokia nors balsavimo sistema, naudojama 8800 JAV jurisdikcijų, būtų pažeista, trečiadienio popietę pranešė JAV nacionalinio saugumo departamento kibernetinio saugumo agentūra.

„Visose lenktynėse šalyje nematėme jokių įrodymų, kad kokia nors balsavimo sistema ištrynė ar prarado balsus, pakeitė balsus ar buvo kaip nors pažeista“, – sakoma saugumo agentūros direktorės Jen Easterly pareiškime.

Rinkėjų aktyvumas

Šiais metais kadencijos vidurio rinkimuose dalyvavo mažesnis skaičius rinkėjų nei praėjusį kartą, tačiau kai kuriose lemiamose valstijose rinkėjų entuziazmas pranoko net rekordinius 2018 metus, rodo „Associated Press“ ir „U.S. Elections Project“ duomenys.

Balsai vis dar yra skaičiuojami – kai kuriose valstijose gali trukti kelias savaites, kol sužinosime tikslų balsavusiųjų skaičių. Tačiau iki šiol (ketvirtadienio pietų) suskaičiuoti balsai rodo, kad rinkėjų aktyvumas priklausomai nuo vietovių buvo itin įvairus.

Rinkėjai buvo itin aktyvūs svyruojančiose valstijose, kur nedidelis atotrūkis tarp kandidatų rinkėjams turėjo motyvuojantį poveikį. Panašu, kad rinkėjų aktyvumas Peensilavijoje pranoks 2018 metų rinkėjų aktyvumą bent keturiais procentiniais punktais. Mičigane, rinkimuose dalyvavo beveik 6 iš 10 balsavimo teisę turinčių asmenų.

O štai kitose valstijose rinkėjų entuziazmas gerokai smuko ir labiau priminė rekordiškai mažą rinkėjų aktyvumą 2014-aisiais. Misisipėje ir Vakarų Virdžinijoje rinkimuose dalyvavo mažiau nei 35 procentai visų rinkėjų. Prognozuojama, kad Naujajame Džersyje ir Merilande rinkėjų aktyvumas bus 10 procentų mažesnis nei 2018 metais.  

Šie kadencijos vidurio rinkimai neprilygo 2018-ųjų metų rinkėjų aktyvumui, kai reaguojant į pirmus dvejus Donaldo Trumpi metus einant prezidento pareigas, priemiesčius užliejo mėlynoji banga, tačiau, panašu, vis tiek aktyvumu pranoks kitus naujosios istorijos kadencijos vidurio rinkimus.