Gyvensenos medicinos specialistai vis daugiau sulaukia mokslu pagrįstų faktų apie tai, kokią įtaką širdies ir kraujagyslių sveikatai turi mityba, praturtinta augaliniais produktais ir būtent tais, kuriuose gausu polifenolių.
Biofizikos mokslų daktarė Dominyka Dapkutė pasakojo, kad širdis yra stipriausias raumuo žmogaus kūne, bet ji anksti pajunta metų naštą. Mat organizme atsiranda įvairių fiziologinių, struktūrinių pakitimų, taip pat molekulinių pokyčių ląstelėse, kurie tampa širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniais.
Pavyzdžiui, sulaukus keturiasdešimtojo gimtadienio širdies raumuo gali būti ne toks elastingas, todėl susitraukimo jėga bus kur kas mažesnė, ypač jei žmogus nėra fiziškai aktyvus.
„Kai širdis darosi silpnesnė, ji su mažesne jėga išstumia kraują, gali sustorėti kairiojo širdies skilvelio sienelė, taip nutinka dėl, pavyzdžiui, aukšto kraujospūdžio, aortos vožtuvo susiaurėjimo“,– aiškino D.Dapkutė.
Ilgainiui gali sustreikuoti širdies laidžioji sistema, kuri siunčia elektrinius impulsus, kad prieširdžiai ir skilveliai ritmiškai susitraukinėtų. Dėl šios priežasties pradeda varginti širdies permušimai, galvos svaigimas, gali būti sąmonės praradimas, net mirtinas pavojus gyvybei.
Širdies ląstelės laikui bėgant nyksta dėl patiriamo streso, išsivysto kompensacinis mechanizmas – likusios kitos sveikos širdies raumens ląstelės didėja, nes jos turi atlikti tą patį darbą, bet toks krūvis jas ima varginti.
Su amžiumi ir kraujagyslės tampa mažiau elastingos, o arterijos standėja ir praranda gebėjimą prisitaikyti prie kintančio kraujo tūrio. Širdis turi dirbti dar sunkiau, kad išpumpuotų kraują per susiaurėjusias kraujagysles.
Be to, dėl amžiaus, netinkamos mitybos, mažo fizinio aktyvumo, taip pat streso didėja aterosklerozės pavojus – būklės, kai kraujagyslėse kaupiasi riebalinės plokštelės ir susiaurėja spindis. Tokie pokyčiai didina lėtinių ligų pavojų, todėl ypač svarbu nuo jaunystės pradėti rūpintis savo širdimi.
– Kokiuose maisto produktuose yra didžiausias kiekis polifenolių?
– Tai daugiausia prieskoniniai augalai. Jų penketuką sudaro gvazdikėliai, pipirmėtės, anyžiai, raudonėliai, o išskirtinai dideliu polifenolių kiekiu pasižymi kakava. Jei išbrauktume iš šio sąrašo prieskonius, kakavos pupelės užimtų pirmą vietą.
Nuo seno kakava buvo vertinama kaip dievų ir išrinktųjų gėrimas. Pavyzdžiui, dabartinės Panamos ir Kolumbijos teritorijoje įsikūrę kunų indėnai suvartoja daugiausia kakavos pasaulyje. Šios tautos atstovai per dieną vidutiniškai išgeria penkis puodelius kakavos.
Šis rodiklis buvo apskaičiuotas įtraukus į tyrimą tiek mažamečius vaikus, tiek senolius. Kunų tautos atstovai turi mažai bėdų dėl padidėjusio kraujospūdžio, taip pat infarkto ir insulto. Mokslininkai mano, kad taip yra dėl jų išskirtinės mitybos ypatybės – labai didelio polifenoliais turtingos kakavos vartojimo.
Kakavos pupelėse aptinkami polifenoliai yra naudingi kraujagyslėms ir širdies veiklai. Tai pripažino ir Europos maisto saugos tarnyba, kuri užtikrina nepriklausomą mokslinę ekspertizę ir pataria, kokius produktus yra saugu ir kokiais kiekiais galima bei rekomenduojama vartoti.
Tokiu patarimu galbūt apsidžiaugtų ir smaližiai, valgydami juodąjį šokoladą ir galvodami, kad saugo savo širdį. Bet šokolade gausu hidrintų riebalų, taip pat daug cukraus, o šie priedai atneša daugiau žalos nei naudos.
Gerti gryną kakavą be pieno ir cukraus yra nepratę mūsų tautiečiai, be to norint pajusti teigiamą poveikį, jos reiktų suvartoti didelius kiekius, kur kas paprasčiau yra ieškoti kakavos ekstraktų kitais pavidalais, pavyzdžiui maisto papilduose.
– Kaip kakavos polifenoliai veikia širdį?
– Kakavos polifenoliai turi išskirtinai daug privalumų ir suteikia daug naudos širdžiai. Būtent kakavos sudėtyje yra platesnis spektras įvairių polifenolių pavyzdžiui, flavonoidų, katechinų ir procianidinų. Veikdami per skirtingus mechanizmus jie lemia kur kas platesnį bendrą teigiamą poveikį organizmui.
Kakavos polifenoliai pasižymi kardioprotekciniu poveikiu – apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų ar jų paūmėjimo.
Visų pirma, kakavos polifenoliai gerina kraujagyslių vidinio sluoksnio, endotelio, funkcijas, didina kraujagyslių elastingumą, palaiko normalią kraujotaką, mažina kraujospūdį, taip pat mažo tankio lipoproteinų, dar vadinamų „bloguoju“ cholesteroliu, kiekį kraujyje. Polifenoliai slopina uždegiminių signalinių molekulių gamybą, mažina lėtinį uždegimą, kuris yra svarbus širdies ir kraujagyslių ligų vystymosi veiksnys.
Antra, slopina širdies ir kraujagyslių senėjimo procesus, nes turi aukštą antioksidacinį aktyvumą, o tai reiškia, kad kovoja organizme su laisvaisiais radikalais ir jų sukeliamu oksidaciniu stresu, kuris išprovokuoja ląstelių pažeidimus ar net jų mirtį, skatina aterosklerozės vystymąsi.
Polifenoliai gali prisidėti prie metabolinio sindromo rodiklių kontrolės, ypač gliukozės kiekio, jautrumo insulinui gerinimo, taip pat teigiamai veikia nervų sistemą. Pavyzdžiui, gerina smegenų aprūpinimą krauju, skatina neuromediatorių gamybą, jų tarpe ir serotonino, kuris dar vadinamas laimės hormonu, nes lemia gerą nuotaiką, energijos antplūdį.
– Kokios dar natūralios medžiagos gali padėti sulėtinti širdies senėjimą?
– Įdomu tai, kad polifenoliai kartu su omega-3 riebalų rūgštimis veikia sinergiškai kaip viena komanda. Omega-3 mažina uždegimą, o kakavos polifenoliai neutralizuoja uždegimo metu susidariusius laisvuosius radikalus.
Nors omega-3 riebalų rūgštys nėra antioksidantas kaip polifenoliai, jos yra nepakeičiamos. Trumpai tariant, omega-3 veikia kaip ląstelės sienelės apsauga, nuo kurios priklauso viso organizmo sveikata.
Deja, žuvų taukus reguliariai vartoja dar maža dalis gyventojų, nors visame pasaulyje mokslininkai kalba apie nenuginčijamą omega-3 rūgščių naudą širdžiai.
Yra nustatyta, kad omega-3 rūgštys mažina širdies veiklos sutrikimų riziką, tokių kaip širdies ritmo sutrikimų, infarkto, taip pat šiek tiek mažina kraujospūdį bei trigliceridų kiekį.
– Kuo yra svarbus polifenolių ir omega-3 rūgščių derinys?
– Yra daug tyrimų, kurie parodo, kad omega-3 riebalų rūgščių ir polifenolių derinys yra naudingas „širdininkams“. Sudėtos į vieną kapsulę šios natūralios medžiagos gelbsti nuo oksidacinio streso, tausoja širdį ir nervų sistemą, pasižymi stipriu priešuždegiminiu poveikiu. Be to, polifenoliai padidina omega-3 rūgščių kiekį kraujo plazmoje.
Moksliniai tyrimai atskleidė, kad polifenolių ir omega-3 rūgščių derinys gali turėti kur kas didesnį efektą nei vartojant šias medžiagas atskirai, nes jos veikia, sustiprindamos viena kitos poveikį.
Praturtinus organizmo atsargas polifenoliais, kurių yra kakavmedžių (Theobroma cacao L.) pupelių ekstrakte, apsidžiaugs ir kraujagyslės, nes šios medžiagos turi teigiamą poveikį kraujagyslių endoteliui, mažina trombocitų sulipimą, padedami išvengti krešulių ir trombų susidarymo.
Rūpintis širdies ir kraujagyslių sveikata reikėtų kuo anksčiau, o tai reiškia, kad būtina ne tik atsisakyti kenksmingų įpročių, reguliariai mankštintis, laikytis sveikos mitybos principų, bet ir į valgiaraštį įtraukti tuos produktus, kuriuose gausu polifenolių ir omega-3 rūgščių.
Europos maisto saugos tarnyba rekomenduoja per dieną vartoti 200 miligramų kakavos polifenolių. Pasaulinė Omega-3 organizacija pataria per parą suvartoti 500 mg aktyvių EPR ir DHR rūgščių (atkreipkite dėmesį – ne omega-3, o būtent EPR ir DHR). Toks kiekis rekomenduojamas, norint kuo ilgiau išlaikyti sveiką širdį ar padėti jai sunegalavus.
Susidūrusiems su širdies negalavimais ir vartojantiems vaistus, yra taip pat svarbu savo mitybą praturtinti polifenoliais ir omega-3 rūgštimis, nes tai mažina infarkto ar insulto riziką.
Sveikas gyvenimo būdas, subalansuota mityba, reguliarus fizinis krūvis ir gebėjimas suvaldyti stresą gali padėti palaikyti širdies ir kraujagyslių sveikatą net senstant.
