Rusija jau dabar grumiasi su problemomis aprūpinant savo aneksuotą pusiasalį prekėmis ir paslaugomis, kurias įprastai Krymas gaudavo iš Ukrainos. Artėjant žiemai ši užduotis darysis vis sudėtingesnė, rašo „Financial Times“.
Kai Eskenderas, 33 m. amžiaus prekeivis anglimi Pormovaiske, viename atokių Krymo regionų, prikrovė oranžinio „Lada“ pikapo bagažinę, jo įprastai atsargų nestokojančiame kieme beliko varganas metro aukščio anglies kupstas.
„Anglies trūksta smarkiai, – ištarė ir pridėjo, kad kainos, palyginti su praėjusiais metais, padvigubėjo. – Nežinau, kaip žmonėms pavyks išgyventi žiemą“.
Tai nėra aktualu tik atokiose Krymo stepėse esantiems kaimeliams. Ekonomiškai šlubuojanti Rusija gali nesugebėti maistu ir elektros energija aprūpinti šių metų kovą okupuotą Krymo pusiasalį. Jei pastangos jį aprūpinti jūra žlugs, kai kurių stebėtojų teigimu, Kremliui gali kilti nenumaldoma pagunda toliau tęsti teritorijos pasiglemžimo kampaniją Ukrainoje, siekiant atverti sausumos kelius į Krymą.
„Krizė gali sugundyti Rusiją, kuri pati nesugebės aprūpinti Krymo būtiniausiomis prekėmis, tęsti įsiveržimą ir mėginti atverti sausumos koridorių į pusiasalį“, – nuogąstavo Tarasas Berezovecas, Kryme gyvenantis politikos analitikas.
Galbūt nenorėdama rizikuoti tokiu scenarijumi, Ukraina toliau tiekia elektrą Krymo pusiasaliui, nepaisant to, kad karo šalies rytuose sekinamos šalies anglies atsargos gali priversti Kijevą apriboti elektros vartojimą.
Sunki priklausomybė nuo Ukrainos
2,4 mln. Krymo gyventojų iš žemyno atkeliaujančiais resursais iki okupacijos kliovėsi kone visiškai. Ukraina tiekė 80 % pusiasalio vandens ir elektros, apytikriai 2/3 maisto ir vartojimo prekių. Savo naftos produktų ir anglies pusiasalis neturi visai.
Krymo valdžia teigia sugebėsianti išsiversti su savomis dujas deginančiomis elektrinėmis ir dyzelio generatoriais, kurie per vasarą buvo atplukdyti iš Rusijos. Maisto produktų ir anglies tiekimas, kita vertus, yra daug opesnė problema. Po aneksijos iš Ukrainos nebeatvyksta prekiniai traukiniai, anksčiau atgabendavę viską, ko pusiasaliui reikėjo.
Maskva jau anksčiau skelbė apie grandiozinius planus sujungti Rusijos žemyninę dalį su pusiasaliu tiltais arba tuneliais automobiliams ir traukiniams. Ekspertų skaičiavimais, tokios ambicijos atsieitų 228 mlrd. rublių (4,93 mlrd. JAV dolerių), be to, užtruktų mažiausiai trejus metus.
Todėl šiuo metu Rusija kliaujasi keltais, kurie ateinant žiemai turės kirsti vis nesvetingesnę jūrą. Pono Eskendero užsakyta anglis vėlavo, nes audra Kerčo sąsiauryje beveik savaitei – nuo spalio 23 d. iki 29 d. – nutraukė keltų reisus iš Rusijos. Spalio 28 d. sunkvežimių eilėje jau stovėjo 300, pasiruošę keltis iš Rusijos Novorosijsko į Krymą. 500 laukė kitoje pusėje.
„Jei blogas oras užsitęsia kelias dienas, keltų reisai turi būti nutraukti. Tokia yra realybė, su ja labai nepakovosi“, – apgailestavo Rusijos transporto administracijos pareigūnas.
Vis dėl to pakovoti bandoma. Tarp Kerčo ir Novorosijsko buvo atidaryta nauja keltų linija. Sumažėjus turistų srautui per seklų ir pavojingą Kerčo sąsiaurį, dvi naujos keltų linijos sujungė Kerčą su Port Kavkaz uostu. Gausinamas ir prekių srautas tarp Novorosijsko ir Sevastopolio vakariniame Krymo krante. Dėl to veiklos netrūksta vietos logistikos kompanijoms.
„Šis uostas buvo pasmerktas, bet dabar jis atsigauna“, teigia Andrejus Šipilevskis, „TES Terminal“ direktorius Kerče. Be įmonei įprastų naftos produktų ir suskystintų dujų, kompanija ėmės į Krymą vežti ir maistą bei kitas prekes.
Problemiškas apsirūpinimas dujomis
Didžiausia problema žiemą – namų ūkių šildymas. Pasak taip vadinamosios Krymo energetikos ministerijos, pusiasalio dujų saugyklose saugoma 1,26 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų – beveik užtektinai visai žiemai. Tiesa, kai kurie ekspertai su tokiais skaičiavimais nesutinka.
Dujų kiekis – ne vienintelė problema. Ketvirtis namų ūkių, daugiausia atokesnėse Krymo vietovėse, nėra prijungti prie dujotiekio. Juos apšildyti žiemą bus itin sudėtinga.
Sergejus Jevrovas, vadinamasis Krymo energetikos ministras, teigė, kad iš 32 000 tonų viešajam sektoriui žiemai reikalingos anglies pusiasalyje yra 17 500 tonų, dar 5 000 tonų – pakeliui. Tačiau namų ūkiams reikia dar 30 000 tonų, kurias žiemą atgabenti bus sudėtinga. Ledo lytys Kerčo sąsiauryje pasirodo gruodį, o Kerčo įlanka kartais užšąla visiškai.
O kol kas Krymo gyventojai verčiasi kaip gali.
„Gauname truputį iš šen, truputį iš ten, – guodėsi Eskanderas. – Šiek tiek anglies atvežama ir iš Ukrainos, kontrabanda“.
