Kazickų šeimos fondo iniciatyva, 2015 m. vasarį Sostinės krepšinio mokykla Lietuvoje pradėjo įgyvendinti programą „Krepšinio galia“. Ji veikia krepšinio treniruočių pagrindu, po kurių su vaikais vyksta pokalbiai, padedant išmokyti atpažinti rizikingas situacijas, jų išvengti ir kreiptis pagalbos, ugdyti pasitikėjimą, pagarbą, sugebėjimą išspręsti konfliktą, jiems skiepijamos žmogiškosios vertybės. Šį, trečiąjį, „Krepšinio galios“ sezoną prie programos prisijungęs sporto konsultantas Rūtenis Paulauskas, aplankęs bei stebėjęs programos dalyvius Veliučionių socializacijos centre, dalijasi savo pastebėjimais.
„Kaip užauginti žmogų? Šis klausimas kyla tiems, kurie jau žino, kad, auginant vaikus, nepakanka juos išmokyti skaičiuoti, dainuoti, rašyti, piešti ir žaisti krepšinį. Nepakanka aprūpinti juos stilingais drabužiais, planšetėmis, išmaniais telefonais ir „kietomis“ ausinėmis. Geras „techninis aptarnavimas“ negarantuoja, kad užaugs savarankiškas, savim pasitikintis, kūrybingas, sąžiningas, valingas, atkaklus, motyvuotas, darbštus, nekonfliktiškas, ryžtingas ir empatiškas žmogus. Augantis žmogus trokšta dėmesio, bendravimo, užuojautos, palaikymo ir meilės. Tačiau kaip užauginti žmogų, kuris atlieka bausmę specialioje įstaigoje, yra izoliuotas nuo tėvų, visuomenės, daugiausiai laiko leidžia su panašaus likimo bendraamžiais?
„Krepšinio galia“ gimė tam, kad krepšinio treniruotės atkeliautų pas dėmesio neišpaikintus vaikus. Tai noras susidraugauti su atskirtais, pasmerktais ir kartais, atrodo, niekam nereikalingais jaunuoliais. Apribotų galimybių vieta anksčiau vadinosi „nepilnamečių kolonija“, o dabar - Vėliučionių socializacijos centras. Pavadinimas jau nieko nebaugina, o ir architektūrinis fasadas, XIX a. dvaro rūmai, patraukia susidomėjimą: kaip čia vyksta gyvenimas? Tiesa, kai kurios vidaus detalės kalba apie savitą stilių: aukšta tvora, rakinami metaliniai vartai, stebėjimo kameros ir nuolatos budintys prižiūrėtojai.
Visi žinome, kad krepšinis turi ne tik varžybinę, bet ir auklėjamąją, socialinę ir komunikacinę paskirtis. Krepšinio treniruotes Vėliučionių socializacijos centre lanko 10 iš 25 čia gyvenančių 14-16 metų amžiaus jaunuolių. Tai reiškia, kad sudominti krepšinis tikrai gali! Trenerį Edviną visi krepšininkai jau pažįsta ir, kaip tikri vyrai, spaudžia jam ranką, įdėmiai klausosi, kai šis skiria pratimus kamuolio varymui ir moko mesti į krepšį. Vienam sekasi geriau, kitam blogiau, trečiam visai prastai, bet savo užduotis jie uoliai vykdo. Smagu, krepšinio mokymas teikia azartą! Žaisdami vaikinai konkuruoja, rungiasi, bando pataikyti į krepšį, nugali ir džiaugiasi. Bingo, krepšinis apjungia! Žaidėjai kalbasi, kad nori išmokti žaisti ir nugalėti Vėliučionių kaimo komandą. Neįtikėtina, krepšinis motyvuoja! Po treniruotės dauguma šluosto prakaitą. Šilta - krepšinis ugdo!
Treniruotės metu prie manęs priėjo vaikinukas, kuriam ant dešinės rankos uždėtas gipsas. Prieš mėnesį jis žaisdamas krepšinį patyrė dviejų kaulų lūžius, bet vis tiek treniruočių neapleidžia. Ar tiesa, kad dabar treniruodamas sveiką ranką geriau išmoksiu valdyti kamuolį? Toks buvo jo pirmas klausimas man prisistačius. Atsakiau, kad galėčiau jam padėti ir pasiūliau keletą kamuolio varymo pratimų. Mums dirbant, užsimezgė draugiškas pokalbis. Guodėsi, kad metams yra čia „uždarytas“, narkotikų nevartoja, bet rūko! Sėdi už chuliganizmą, bet kaltę prisiėmė sau, kad „ištrauktų“ draugus, kurie apiplėšinėjo žmones. Grįžęs labai nenori su jais susitikti ir su mama žada persikelti į kitą miestą. Buvau sužavėtas jo nuoširdumu, atvirumu ir pastangomis kaire ranka grabalioti kamuolį. Aš juo patikėjau taip, kaip treneris gali patikėti geriausiu savo žaidėju leisdamas jį į aikštę. Tikėjau, kad kalbėdamiesi, galime surasti jėgų, kurios padėtų tapti atsakingu už save ir už draugą bei blogų darbų daugiau nekartoti.
Treniruotės gale laukė pokalbis su žaidėjais. Atrodė, kad esu jiems pasigardžiavimui patiektas „desertas“, kurį vaikinai tuoj pat sukirs pagal savo bendravimo taisykles – „paniatkes“. Bet pirmą kartą nuo jų ir pats pradėjau: jeigu norite būti kieti ir duoti „bachūriukams“ į galvą, geriau pasiūlykite sulošti „kašį“. Ir savo galvą apsaugosite, o patys kiečiausi galės patekti į komandas bei užsidirbti „babkių“. Jūsų laukia universitetai ir gražios merginos! Štai čia pradėjau save stabdyti, kad truputį „perlenkiau“. Pasirodo, kad ne, jiems tai įdomu! Jie tikrai norėtų studijuoti ir labiausiai jiems patiktų su sportu susijusios studijos.
Daug metų dirbau krepšinio treneriu, dalyvavau Europos, pasaulinio čempionatuose, Eurolygos, Europos taurės ir Lietuvos varžybose. Šiandien galėčiau drąsiai pasakyti, kad užauginti žmogų yra tiek pat reikšminga, kiek ir laimėti čempionatą!“
Nuotraukije: Sporto konsultantas R. Paulauskas prisijungė prie akcijos „Krepšinio galia“
Kazickų šeimos fondo informacija
