Jungtinės Valstijos nuo Šaltojo karo pabaigos Maskvą dažniausiai laikė tik dirgikliu, nors ir turinčiu branduolinių ginklų, ir visas jėgas sutelkė į varžybas dėl įtakos su naująja supervalstybe Kinija. Tačiau Rusija ir jos lyderis iš šio žaidimo pasitraukti nesiruošia. Putinas savo žvalgybos agentūrų piktavališkumą, karinę galią, pasaulinę diplomatiją ir obstrukcinį valstybingumą sutelkė į daugiafrontinį puolimą prieš Amerikos galią tiek pačiose Jungtinėse Valstijose, tiek užsienyje.
Keli JAV prezidentai iš eilės nuvertino Rusiją, neteisingai suprato jos istorinius pažeminimus ir sunkiai sugalvojo, kaip pakeisti Putino kursą ir suvaldyti jo keliamą grėsmę.
Vakarų stebėtojai dažnai pabrėžia, kad Putino vadovavimas Rusijai buvo katastrofa. Oligarchams grobiant gamtinius išteklius, rusus užgriuvo tarptautinės sankcijos, buvo užgniaužta demokratija, o jo karuose žuvo šimtai tūkstančių karių.
Tačiau Putinas buvo nepaprastai ištvermingas po ankstesnių ženklų, kad jo invazija į Ukrainą, pradėta beveik prieš dvejus metus, buvo katastrofa ir gali lemti jo režimo griūtį. Dabar yra ženklų, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų atkūrimas ir pasirengimas prisiimti siaubingus nuostolius keičia karo eigą ir didina pergalės, kuri paverstų Putiną kur kas didesniu pavojumi, perspektyvą.
Tuo tarpu Rusijos lyderio galios svertų naudojimas ir sėkmingas veržimasis į JAV politiką kelia grėsmę, kad tarp JAV ir Europos NATO sąjungininkių įvyks skilimas, galintis sukelti pavojų po Antrojo pasaulinio karo susiklosčiusiai saugumo architektūrai.
Būdai, kuriais Putinas žaidžia JAV politikoje
Panašu, kad dar vieni JAV rinkimai tampa Rusijos kišimosi auka, pasirodžius žiniai, kad prokurorai apkaltino ilgametį FTB informatorių Aleksandrą Smirnovą „aktyviai skleidžiant naują melą, galintį paveikti JAV rinkimus“. 2016 m. JAV žvalgybos agentūros įvertino, kad Maskva kišosi į rinkimus, siekdama padėti Trumpui.
Smirnovas, kuris praėjusią savaitę buvo apkaltintas melagingų įrodymų kūrimu dėl Bidenų šeimos korupcijos Ukrainoje, po suėmimo tyrėjams sakė, kad medžiaga buvo gauta iš Rusijos žvalgybos, sakoma antradienį teismui pateiktame prokurorų pranešime. Šis įvykis rodo dar vieną Rusijos bandymą pakenkti pagrindiniam Trumpo rinkimų oponentui. Atstovų Rūmų respublikonai kadaise laikė Smirnovo teiginius pagrindine savo siekio apkaltinti Bideną dalimi. Dabar, kai jie buvo diskredituoti, jie tvirtina, kad tai neturėjo reikšmės.
Tačiau Putinas negali pralaimėti. Respublikonai siekia dar labiau diskredituoti FTB – agentūrą, atsakingą už Rusijos šnipų medžioklę. Net jei respublikonų apkaltos planų patikimumas buvo sugriautas, Rusijai jau gali būti naudinga kurstyti daugiau nesutarimų Vašingtone.
Net Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno mirtis įkalinimo įstaigoje praėjusią savaitę atvėrė naujus karštus nesutarimus JAV politikoje. Ji vėl sutelkė dėmesį į keistą Trumpo atsisakymą kada nors kritikuoti Putiną. O tai, kad Trumpas Navalno persekiojimą palygino su savo paties teisine padėtimi, yra ne tik „šlykštu“, bet ir daro žalą JAV politinių ir teisminių institucijų reputacijai ir vientisumui, ką Putinas labai mėgsta.
Kad ir kas nutiktų toliau, Rusija užims pagrindinę vietą Bideno politiniame palikime. Rusijos invazija į Ukrainą 2022 m. vasarį paskatino JAV prezidentą suaktyvinti NATO ir nusiųsti milijardus dolerių vertės ginklų ir šaudmenų, kad Ukraina neišnyktų iš žemėlapio. Be to, Bidenas į aljansą atveda dvi naujas nares – Švediją ir Suomiją, taip dar labiau susilpnindamas Rusijos strateginę padėtį.
Nesuprantamiausia pastarojo meto transformacija yra Respublikonų partija, kuri liaupsino prezidentą Ronaldą Reiganą, ragino buvusį Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą Berlyne „nugriauti šią sieną“, o dabar sudaro sąlygas Rusijos ekspansijai.
Atstovų Rūmų respublikonų atsisakymas priimti naują $60 mlrd. pagalbos paketą Ukrainai lemia Maskvos pajėgų laimėjimus mūšio lauke. O Trumpas, pagrindinis respublikonų kandidatas į prezidentus, žada greitai užbaigti karą, jei bus išrinktas dar vienai kadencijai, kas greičiausiai reikštų, kad Putinui bus atlyginta už neteisėtą invaziją ir teritorijos atplėšimą, tapusį didžiausiu sausumos konfliktu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Tuo tarpu Trumpo perspėjimas, kad jis paragins Rusiją įsiveržti į NATO sąjungininkes, kurios nepasiekė gynybos išlaidų tikslų, sukrėtė Vakarų aljansą ir sukėlė abejonių dėl jo pamatinių abipusės gynybos įsipareigojimų. Jei Trumpas laimėtų antrąją kadenciją ir pasitrauktų iš NATO, jis įteiktų Putinui didžiausią strateginę Rusijos pergalę nuo Šaltojo karo laikų.
Rusijos gebėjimas sukelti baimę ir kaltinimus Vašingtone vėl atsiskleidė praėjusią savaitę, kai Atstovų Rūmų žvalgybos pirmininkas Mike’as Turneris sukėlė nerimą, atskleidęs tariamą Maskvos planą sukurti branduolinį kosminį ginklą, kuris potencialiai galėtų paralyžiuoti daugybę komercinių ir vyriausybinių palydovų.
Trečiadienį paaiškėjo, kad Rusijoje kalinamas dar viena Amerikos pilietė. Maskva paprastai stengiasi išnaudoti belaisvius kaip mainų žetonus už užsienyje laikomus Rusijos nusikaltėlius ir žvalgybos agentus. JAV ir Rusijos dviguba pilietė Ksenija Karelina buvo areštuota dėl kaltinimų išdavyste už tai, kad, kaip teigiama, paaukojo vos $51 į Ukrainos labdaros organizacijai, pranešė jos darbdavys Kalifornijoje.
Kiti Rusijoje įkalinti amerikiečiai: buvęs JAV jūrų pėstininkas Paulas Whelanas, kuris laikomas jau daugiau kaip penkerius metus ir neigia kaltinimus šnipinėjimu, ir „Wall Street Journal“ reporteris Evanas Gershkovichius, sulaikytas praėjusiais metais dėl kaltinimų šnipinėjimu, kuriuos jis ir jo darbdavys griežtai neigia. Jų išbandymai yra patogus būdas Putinui didinti politinį spaudimą Bidenui, kada tik jam patinka.
Geopolitiniu požiūriu Rusija vis dažniau randa bendrų interesų ir karinės sinergijos su kitais JAV priešininkais, tokiais kaip Kinija, Šiaurės Korėja ir Iranas. Pastarųjų bendradarbiavimas toli gražu nėra oficialus aljansas, kurio Vašingtonas jau seniai baiminosi. Tačiau šis vieningas autokratijų frontas siekia mesti iššūkį JAV pasaulinei galiai. Beje, Putinas neseniai įformino savo šiltėjančius ryšius su Šiaurės Korėjos tironu Kim Jong Unu, padovanodamas jam naują limuziną.
Bandymai gelbėti santykius
Šiandien Putinas yra tapęs tikru nacionalinio saugumo galvosopiu. Tačiau taip buvo ne visada. Savo kadencijos pradžioje Putinas siekė bendradarbiauti. Jis buvo vienas pirmųjų pasaulio lyderių, paskambinęs prezidentui George'ui W. Bushui po 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuolių. Bushas yra sakęs, kad pažvelgė Putinui ir „pajuto jo sielą“ – tai buvo vienas iš daugelio klaidingų Rusijos lyderio vertinimų.
Barackas Obama irgi bandė „iš naujo nustatyti“ santykius su Maskva. Tačiau po trumpo laikotarpio premjero kėdėje, Putinas grįžo į prezidento postą ir tapo vis labiau priešiškas Vakarams. Rusijos vadovą ypač įsiutino JAV vadovaujama operacija, kuria 2011 m. buvo nuverstas Libijos lyderis Moammaras Gaddafis. Dabar Obamos kritikai sako, kad jis per mažai reagavo į Putino 2014 m. įvykdytą Ukrainos Krymo aneksiją ir sudarė sąlygas visiškam Rusijos įsiveržimui prieš dvejus metus.
Trumpas atėjo į valdžią persekiojamas įtarimų, kad jo komanda sąmokslavo su Rusija, siekdama pakenkti 2016 m. Demokratų partijos kandidatei Hillary Clinton. Specialiojo patarėjo Roberto Muellerio atliktas tyrimas nerado įrodymų dėl Trumpo kampanijos ir Rusijos sąmokslo. Tačiau specialusis patarėjas išsamiai aprašė daugybę jų tarpusavio kontaktų ir rašė, kad Trumpo kampanija manė, jog jai bus naudinga rusų pavogta ir paviešinta informacija. Ar Rusija padėjoTrumpui laimėti, pasakyti neįmanoma. Tačiau vėlesni padariniai visam laikui suerzino naująjį prezidentą dėl JAV žvalgybos agentūrų, kurias jis laikė priešiškomis „deep state“ galiomis, ir paskatino jį sugriauti jų reputaciją milijonų savo šalininkų akyse.
Perėmęs valdžią Bidenas iš pradžių bandė imtis veiksmų, kad sumažintų santykių su Maskva nuodus, ir susitiko su Putinu Ženevoje, atkartojant senąjį Šaltojo karo laikų aukščiausiojo lygio susitikimą. Į derybas žvelgdamas labai skeptiškai, Bidenas siekė sustabdyti Rusijos kibernetinio saugumo atakas ir atnaujinti derybas dėl branduolinio nusiginklavimo, kartu bandydamas sumažinti atsitiktinio karo riziką.
„Per ateinančius šešis mėnesius ar metus sužinosime, ar iš tikrųjų turime svarbų strateginį dialogą, ar ne“, – sakė Bidenas po susitikimo 2021 m. birželį.
Atsakymo jis sulaukė praėjus nedaug daugiau nei šešiems mėnesiams, kai Putinas įsiveržė į suverenią, demokratinę kaimynę Ukrainą, dėl ko faktiškai prasidėjo tarpinis karas tarp Bideno ir Kremliaus vadovo, kuris sakė, kad šį konfliktą laiko platesnio susidūrimo su Jungtinėmis Valstijomis ir Vakarais dalimi.
Nuo to laiko Putino pastangos susilpninti JAV galią tik stiprėjo. Rusijos šnipinėjimo agentūrų naudojimą propagandai ir nesantaikai JAV politikoje įnešti per socialinę žiniasklaidą ir tiesiogiai per žvalgybos agentūras galutinėje ataskaitoje Muelleris apibūdino kaip pastangas, „kuriomis siekiama išprovokuoti ir sustiprinti politinę ir socialinę nesantaiką Jungtinėse Valstijose“.
Ironiška, kad šiose pastangose naudojamos dvi didžiausios Amerikos inovacijos – jos atvira, konfrontacinė, demokratinė politinė sistema ir kompiuterinės technologijos bei internetas. Ir kaip parodė pastarosios dienos, Rusijos lyderis visada gali pasikliauti vienu neįkainojamu ištekliumi – Amerikos politikų refleksu atsigręžti vieni prieš kitus taip, kad jo grėsmė taptų dar stipresnė.
