Trečiadienį Vilniuje Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS – LKD) pristatė naują Lietuvos švietimo planą. Politiko Gabrieliaus Landsbergio vedami konservatoriai pristatė planą, kurio centre – kiekvieno moksleivio potencialą atskleidžiantis bendrasis ugdymas ir kokybiškas, profesionalus ruošiantis aukštasis mokslas.
Lietuvos švietime problemų gausu
Švietimo plano pristatymo metu keletą kartų pakartota, kad Lietuvos švietimas turi nemažai ydų.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto prof. doc. dr. Rimantas Želvys išskyrė penkias Lietuvos švietimo sritis, kuriose reikia pasitempti. Tai – koncepcija, finansavimas, valdymas, aukštasis mokslas ir mokytojų reitingai.
„Mums būtina atnaujinti ilgalaikę švietimo koncepciją. Ji buvo gerai parašyta, bet nuo tada praėjo jau daugiau nei dvidešimt metų. Mes turime susitarti, į kurią pusę juda mūsų švietimas – į gamybinę, kai svarbu tik mokinių, studentų skaičius, ar į akademinę, kai norime paruošti protingus, motyvuotus žmones“, – kalbėjo profesorius.
Aukštojo mokslo reformos, profesoriaus nuomone, yra žodžiai, kurie dažnai kartojami, bet neįgyvendinami.
„Kad ir kaip dažnai kartotume žodį „cukrus“, nuo to burnoje saldžiau nebus. Lygiai taip ir su aukštojo mokslo reforma. Studentų sparčiai mažėja, aukštosios mokyklos traukiasi. Vien nuo kartojimo tai nesikeis, reikia kažką daryti“, – apie aukštųjų mokyklų reikalus kalbėjo Rimantas Želvys.
Jis taip pat pažymėjo, kad finansavimas švietimui vis mažėja, o aukštųjų mokyklų dėstytojų vidurkis yra žemesnis už mokytojų atlyginimų vidurkį. Švietimui skiriamas finansavimas turėtų sudaryti 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau šis procentas vis mažėja.
Tiesa, pastebėjo ir tai, kad mokytojams reikalingas aukštesnis išsilavinimas. „Aš jau ne kartą sakiau, kad mokytojai turėtų turėti bent magistro laipsnį“, – sakė profesorius.
Vilniaus universiteto profesorius metė akmenį ir į švietimo ministerijos daržą, sukritikuodamas ministrę Audronę Pitrėnienę: „Blogai, kai švietimo ministras tampa viešu pašaipų objektu. Čia net ne asmenybės klausimas, ji galbūt kaip žmogus labai gera ir myli švietimą, bet dabartinė padėtis nėra gera.“
Švietimo plano pristatymo metu keletą kartų pakartota, kad Lietuvos švietimas turi nemažai ydų.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto prof. doc. dr. Rimantas Želvys išskyrė penkias Lietuvos švietimo sritis, kuriose reikia pasitempti. Tai – koncepcija, finansavimas, valdymas, aukštasis mokslas ir mokytojų reitingai.
Švietimo sistema – nelanksti?
Pristatyme dalyvavusi edukologė dr. Austėja Landsbergienė mano, kad didelė bėda yra pačios lietuviškos švietimo sistemos nelankstumas. Ji sakė, kad jau prieš daugiau nei dvi dešimtis metų buvo kalbėta apie ikimokyklinio ugdymo įvairovę, tačiau vėlgi – nieko nesiimta.
„Yra įrodyta, kad investicija į ankstyvąjį ugdymą yra nepaprastai vertinga, ypač jei kalbame apie vaikus iš socialinės atskirties šeimų“, – kalbėjo A. Landsbergienė.
Konservatorių lyderio žmona teigia, kad darželiuose pirmenybė turėtų būti teikiama vienišų tėvų, nedideles pajamas gaunančių šeimų, studentų, neįgaliems arba neįgalių tėvų vaikams.
Kalbėdama apie mokyklas ji pastebėjo, kad visų pirma vaikas turi jaustis saugus mokykloje, tik tada jis gali pasiekti gerų rezultatų.
„Mes nepaprastai akcentuojame rezultatus, reitingus, laukiame, kad pamatytumėm, kokie jie bus. Tačiau pirmaujame savižudybių, paauglių abortų, patyčių mokyklose skaičiumi. Ir vienas po kito tyrimai rodo, kad, pirmiausia, vaikas mokykloje turi jaustis saugus“, – apie dabartinę situaciją mokyklose kalbėjo A. Landsbergienė.
Ji taip pat pasakojo, kad išvažiavę į užsienį tėvai pastebi didžiulius mokyklų bendruomenių skirtumus: „Tėvai pastebi, kad Lietuvos mokyklose gyva orientacija į save bei administracijos ir tėvų susipriešinimas.“
G. Landsbergis: „Mes apvylėme vaikus“
Pradėdamas kalbėti apie naują konservatorių švietimo planą konservatorių vadas Gabrielius Landsbergis pasakė atvirai – Lietuvos politikai pažadų, susijusių su švietimu, netesėjo.
„Mes visi, visos partijos, apvylėme vaikus. Mes pažadėjome visuotinį pradinį mokslą, gerą, saugų, visiems prieinamą. Bet taip nėra. Prižadėjome darželius, bet to netesėjome. Lietuva šiandien, Europos Sąjungoje, yra šalis, priimanti mažiausiai vaikų į darželius. Priimame 85 proc. Skaičiai galbūt nėra tokie blogi, bet visgi – mes paskutiniai“, – kalbėjo konservatorių lyderis.
Politikas susirinkusiems sakė, kad svarbu ugdyti vaiko vertybes, tačiau kartu ir retoriškai klausė – kaip išugdyti vaiko vertybes per 45-ių minučių pamoką? „Aš tikiu, kad vertybės yra pagrindinis dalykas ugdyme. To neišmoksi per 45 minutes. To išmoko mokytojas, vedantis vaiką už rankos visus 12 metų“, – sakė G. Landsbergis.
Jis sakė, kad dažnai tenka bendrauti su aukštosiomis mokyklomis, kurios kartais atvirai pasako, kad į savo studijų programas priima beraščius. „Kokiu būdu žmonės sugeba mokytis 12 metų ir būti beraščiais? O kur buvo mokytojai, kur buvo administracija, kur buvo jūsų tėvai, kur susirinkimai, kuriuose buvo aptariama jūsų ateitis?“, – retoriškai klausė TS – LKD pirmininkas.
Į visus šiuos ir kitus klausimus jis bei Seimo nariai Valentinas Stundys ir Mantas Adomėnas sakė galintys atsakyti naujuoju švietimo planu, kuriame rašoma apie kokybišką ir prieinamą ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, kiekvieno moksleivio gabumų atskleidimą, profesionalius švietimo lyderius kiekvienai mokyklai, mokyklų prestižo grąžinimą, mokytojų persikvalifikavimo galimybes, orių mokytojo darbo sąlygų užtikrinimą, efektyvesnę mokyklų veiklą, geresnės aukštojo mokslo kokybės užtikrinimą ir t.t.
Tačiau ne visiems šis TS – LKD planas atrodė taip paprastai įgyvendinamas, kaip galėjo pasirodyti iš jų pristatymo.
Plane rado trūkumų
Pristatyme dalyvavę žmonės sakė plane pasigedę keleto dalykų. Vienas jų – mokinių bei studentų, turinčių specialiųjų poreikių, įliejimas į mokymosi atmosferą.
„Aš jums pateiksiu keletą skaičių. Pusė Lietuvos mokyklų yra nepritaikytos moksleiviams, turintiems specialių poreikių. Didžioji dalis tokių mokinių mokosi arba namie, arba specialiose mokyklose, tačiau baisiausias skaičius yra tas, kad, iš visų Lietuvos universitetų ir kolegijų studentų, tik vienas procentas yra turinčių specialių poreikių. Ar jus tenkina tokie skaičiai, nes manęs ne“, – sakė renginyje dalyvavęs studentas Martynas.
Dalyviai taip pat minėjo, kad reikėtų pertvarkyti ne tik mokyklas, bet ir švietimo ministeriją.
„Kas man keisčiausia per šią keturių metų kadenciją, kad ateina ministras, kuris turi labai keistas nuostatas, net nesistengsiu būti korektiška, turi beprotiškas, kvailas nuostatas, ir ministerija yra visiškai bejėgė ir beviltiška. Na ir kas, kad mokytojas bus asmenybė, jeigu jis ateis ir susidurs su švietimo ir mokslo ministerijos programomis ir tų mokyklinių programų rengėjais. Jie palūš iš karto“, – kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių universiteto docentė, humanitarinių mokslų daktarė Nerija Putinaitė.
Reikia pertvarkyti visą sistemą
Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos vadovas Eugenijus Jesinas mano, kad sėkmingam konservatorių švietimo plano įgyvendinimui trūksta politinės valios ir atkaklumo.
„Problemų iš tikro yra labai daug. Jeigu iš tikrųjų pavyktų sukurti atitinkamą priemonių planą, galbūt jis iš tikro funkcionuotų, nes dabartiniu metu švietimas yra visiškai mūsų politikos paraštėse“, – sakė E. Jesinas.
Taip jis kalbėjo ne tik apie finansavimą, kuris, pašnekovo teigimu, yra drastiškai mažinamas, bet apie politikų požiūrį į mokytoją. Jis sakė, kad visa vakarų šalių švietimo sistema remiasi besąlyginiu pasitikėjimu mokytoju.
„Mokytojas yra pagrindinis akcentas švietime. Bet aš šiandien kalbėjau apie šeimos vaidmenį. Pagrindinės vaiko vertybės yra ugdomos šeimoje. Deja, mes žinome, kad 70 proc. tėvų visai nesirūpina savo vaikais“, – kalbėjo Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos vadovas.
Jis sakė, kad reikėtų pertvarkyti visą švietimo sistemą – nuo darželio iki universiteto.
„Šiandienos diskusijoje buvo pasakyta, kad valdžia negali kištis į universiteto autonomiją. Aš sakiau, kad jei mokykloje atliksime selekciją, nukreipdami vaikus į technologinį profilį, kur galbūt jie iš tikro galėtų pasireikšti, mes sureguliuotume studentų skaičių“, – teigė E. Jesinas.
Konservatorių pateiktame švietimo plane E. Jesinas pasigedo konkrečių pažadų įvykdymo priemonių: „Ten yra tik siekiamybės. Kiekviena partija parašo, kad mes sieksime, mes siekiame, bet dažnai tai netampa kūnu. Pavyzdžiui, kaip dabartinė mūsų vyriausybės programa, kuri yra visiškai neįgyvendinta.“
