Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) nusprendė dviejų dvigubos pilietybės galimybes išplečiančių projektų svarstyme daryti pertrauką.

Komitetas tokį sprendimą priėmė trečiadienį vykusio posėdžio metu, kuriame svarstė, ar projektai neprieštarauja Konstitucijai.

Konservatorės Dalios Asanavičiūtės projektu siūloma keisti Pilietybės įstatymą, leidžiant dvigubą pilietybę turėti visų NATO narių ir Aljanso partnerių Austrijos, Airijos bei Maltos pilietybes įgijusiems lietuviams.

Kitu projektu, kurį teikia daugiau kaip pusė Seimo narių, siūloma, kad Lietuvos pilietybės neprarastų asmuo, įgijęs ir NATO valstybės narės pilietybę.

Abu projektus įvertinęs Seimo Teisės departamentas pateikė išvadą, kad jie prieštarauja Konstitucijai.

Komiteto posėdyje kalbėjusi D. Asanavičiūtė sako, kad jai mintis registruoti savo projektą kilo po nepavykusio gegužės 12 dienos referendumo dėl dvigubos pilietybės išplėtimo.

„Matome, kad referendume virš 1,4 mln. Lietuvos Respublikos piliečių, pasisakiusiųjų už pilietybės išsaugojimą yra aiškus indikatorius, kad aktyvūs mūsų valstybės piliečiai pritaria dvigubai pilietybei tuo atveju, jeigu tai liečia saugias – NATO, Europos Sąjungos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos – valstybes“, – kalbėjo konservatorė.

Perskaičiusi Seimo teisininkų išvadą, D. Asanavičiūtė paprašė daryti pertrauką projekto svarstyme ir leisti jai pakoreguoti projektą.

Tuo metu kito projekto vienas iš iniciatorių liberalas Andrius Bagdonas prašė komiteto leisti pateikti įstatymą Seimo salėje, o atitikimą Konstitucijai palikti vertinti Konstituciniam Teismui (KT), jei toks kreipimasis būtų bet kurioje projekto svarstymo stadijoje.

„Kviečiu komitetą suteikti galimybę pateikti šį projektą. Pasaulio lietuvių bendruomenė su nekantrumu stebi šį komitetą ir laukia tolimesnių sprendimų bent jau mažais žingsneliais spręsti daliai žmonių tolesnio gyvenimo svetur perspektyvas“, – kalbėjo A. Bagdonas.

Seimo Teisės departamento atstovė Ona Bušienė teigė, kad KT jau 2017 metais nustatė, jog Seimas įstatymu negali nustatyti, kad piliečiai, įgiję ES arba NATO valstybės narės pilietybę, gali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės piliečiai.

Pasak jos, nors įstatymu būtų pridėta tik viena išimtis, kuomet galima turėti dvigubą pilietybę, tai reikštų, kad piliečiai galės turėti ne tik Lietuvos, bet ir vienos iš dar 28 NATO šalių narių pasą.

„Teisės departamentas negali teigti, kad tai nėra masinis, paplitęs reiškinys plisti dvigubai pilietybei. Mūsų giliu įsitikinimu, (...) tai prieštarauja Konstitucijai, nes tai sudaro prielaidas tapti dvigubai pilietybei masiniu reiškiniu, o ne išimtimi, kaip numato Konstitucija“, – sakė O. Bušienė.

Konservatorius Andrius Vyšniauskas pasiūlė, kaip ir D. Asanavičiūtės projekto svarstyme, daryti pertrauką.

„Siūlau baigti diskusiją apie projekto esmę, kadangi D. Asanavičiūtė ir A. Bagdono projektai iš esmės vienodi, (...) kviesčiau daryti pertrauką ir turėti gilesnę diskusiją. Suprantu, kad iniciatorius su tuo nesutiks, artėja rinkimai, viskas su tuo suprantama, bet komitetas gali padaryti pertrauką savo nuožiūra“, – kalbėjo A. Vyšniauskas.

Bagdonas su tokiu siūlymu nesutiko.

„Mes manome, kad tobulinti šio įstatymo nėra kur“, – sakė liberalas.

Galiausiai komitetas vis tiek nusprendė projekto svarstyme daryti pertrauką.

Šiuo metu Pilietybės įstatymas numato 11 išimčių, kada Lietuvos piliečiai gali būti ir kitos valstybės piliečiais. Daugiausia jų susijusios su tuo, kad dėl sovietų okupacijos dalis lietuvių buvo priversti palikti tėvynę ir gyventi svetur.

Tuo metu emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną, išskyrus kai kurias išimtis, dvigubos pilietybės turėti negali.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę dvigubą pilietybę turėtų daugiau Lietuvos piliečių.

Tačiau jau du kartus per referendumą nepavyko surinkti reikiamo rinkėjų balsų skaičiaus Konstitucijai pakeisti. Mat už dvigubos pilietybės išplėtimą privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė visų balsavimo teisę turinčių piliečių.

Gegužę referendume dėl pilietybės dalyvavo 1,4 mln. arba 59 proc. rinkėjų. Iš jų Konstitucijos keitimui pritarė 1,03 mln. arba 74 proc. balsavusiųjų – Konstitucijai pakeisti pritrūko apie 166 tūkst. tam pritariančiųjų.

2019 metais per tokį pat referendumą pritrūko apie 200 tūkst. balsų „už“.

Siūlyta iš Konstitucijos išbraukti sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę, – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.