Komikas Mantas Bartuševičius į kelionių Lietuvoje „traukinį“ įšoko vienas pirmųjų – jis dar 2014 m. vasarą aplink šalį pėsčiomis sukorė per 1000 kilometrų. Šiandien Mantas Lietuvos kraštovaizdį yra ištyrinėjęs jau ne vieną kartą, o anot jo, didžiausias šių kelionių turtas – nuostabiose vietovėse sutinkami žmonės. Pokalbio metu komikas pasidalijo patarimais, kaip susiplanuoti sklandžią kelionę aplink gimtinę ir įspūdingiausiomis atrastomis vietomis.
Mantas Bartuševičius visai neseniai su kolega Mantu Katleriu baigė kelionę aplink Lietuvą motoroleriais – tai buvo jau devintas kartas, kuomet komikas skersai išilgai išmaišė gimtąją šalį. Nepaisant to, keliautoju savęs Mantas vadinti nedrįsta, bet išgirdęs tokį savęs apibūdinimą, tai priima kaip komplimentą.
„Neabejoju, kad keliauti mėgstame visi. Man tai daryti patinka dėl įvairių patirčių, pavyzdžiui, akiračio plėtimo, ar, kad ir kaip egoistiškai tai skambėtų, komedijos kūrimo. Juk geriausios istorijos gimsta kai lankome naujas, nepažįstamas vietas ir improvizuojame.
Lietuvoje man itin svarbu ne tik kelionės vietos, bet ir žmonės, kuriuos sutinku. Be galo džiugu, kai atrandu dar nematytą vietą ir ten sutinku savo gimtinę puoselėjantį gyventoją, turintį unikalių prisiminimų, pasakojimų“, – sako komikas.
Paklaustas apie skirtingus kelionių būdus, Mantas akcentuoja, kad nenurims, kol Lietuvos neapkeliaus visais įmanomais būdais. Kol kas jo sąskaitoje yra viena kelionė pėsčiomis, dvi motoroleriais, trys kemperiu ir trys automobiliu. Visgi apeitą Lietuvą jis laiko didžiausiu pasiekimu.
„Daug laiko praleidau su savimi – iš pradžių išdainavau visas dainas, tada pradėjau imti iš savęs interviu, kuriame esu žymus aktorius ar geriausias komikas, tačiau po kelių savaičių vienumoje prieini ir prie rimtesnių klausimų, kuriuos turi atsakyti. Tai buvo netikėtas savęs pažinimas.
Tačiau visai šalia šio karto stovi ir kitas – mano ir žmonos medaus mėnesis sename, bet „charizmatiškame“ kemperyje. Išrūkome į kelionę vos atsigavę po vestuvių. Galiu drąsiai teigti, kad tai – geriausias medaus mėnuo, kurį esu turėjęs“, – juokiasi pašnekovas.
Paprašytas pasidalyti tobulu kelionės aplink Lietuvą receptu, Mantas dvejoja, ar skirtingoms išvykoms galima universaliai taikyti tuos pačius „ingredientus“. Tačiau jo teigimu, tam tikrų principų laikytis reikėtų.
„Kad ir kaip stengčiausi pagaminti patiekalą pagal Gordono Ramzio receptą, man vis tiek gaunasi biudžetinė ir studentiška versija. Taip ir su kelionėmis – kiekviena iš jų individuali, priklausanti nuo keliautojo ir aplinkybių.
Visgi sakyčiau, kad reikėtų nebijoti improvizuoti – kartais spjauti į planą, nusukti nuo pagrindinio kelio ir nebijoti užkalbinti žmonių, išbandyti naujas patirtis, neragautus patiekalus. Iš esmės, daryti priešingai, nei darote kasdien – tuomet pajausite, kad keliaujate. Na, o kalbant apie praktiškus patarimus – neprisidėkite nereikalingų daiktų, nes Lietuvoje viskas yra ganėtinai arti. Gerkite daug vandens ir klauskite vietinių dėl kelio, rekomendacijų ar situacijos tam tikroje vietoje. Būtent jie yra geriausias „Google“, – teigia komikas.
Pasakodamas apie įsimintiniausias vietas, kurias jam teko išnaršyti daugybės kelionių po Lietuvą metu, M. Bartusevičius pažymi, kad prisimenant įspūdingiausius išvykų tikslus, jis vadovaujasi emocijomis.
„Kartais labai sunku paaiškinti, kodėl man patinka kursuoti vienu ar kitu keliu – tiesiog būna geras jausmas. Taip jaučiuosi važiuodamas panemunėmis, gal dėl to, kad tai – gimtieji mano keliai, su visomis čia esančiomis įžymybėmis: Panemunės pilimi, Raudonės pilimi, įvairiais piliakalniais, ir, žinoma, mano mylima Vilkija. Panašiai jaučiuosi judėdamas keliu nuo Ilzenbergo dvaro pro Čedasus, kur stūkso viena gražiausių bažnyčių Lietuvoje, iki pat Biržų. Čia lankytojų laukia ir Biržų pilis, ir Širvėnos pėsčiųjų tiltas, kartu su fantastišku Kirkilų apžvalgos bokštu bei Karvės ola. Išskirčiau ir kelią nuo Merkinės iki Zervynų per Puvočius. Pradedant Merkinės piliakalniu ir baigiant išskirtinio grožio Zervynų kaimu, kur karštą vasaros dieną pirštus galima įmerkti į Ūlos upę. Be to, šalia yra ir Čepkelių rezervatas, tad jau nebesuskaičiuoju, kiek zuikių vienu šūviu galima nušauti. Tiesa, zuikių šaudyti rezervate neraginu“, – juokauja keliautojas.
