Naujo tyrimo metu mokslininkai išsiaiškino, kad pandemijos pasaulį ištinka dažniau, negu atrodo. Jie nustatė, kad yra maždaug 2 proc. tikimybė, jog į COVID-19 panaši pandemija pasaulį ištiks kiekvienais metais, rašo „Science Alert“.

Pasak mokslininkų, viską apskaičiavus, kiekvienas iš mūsų turi 38 proc. tikimybę kartą per savo gyvenimą ištverti vieną didelę pandemiją. Ir ši tikimybė su laiku vis didėja.

Tyrėjų komanda analizavo istorinius įrašus, liudijančius apie epidemijas, nuo pat 1600 metų iki dabar. Jie rado 476 dokumentuotas epidemijas, maždaug pusė jų turėjo apskaičiuotus nuostolius. 145 epidemijos sukėlė mažiau nei 10 tūkst. mirčių, tuo tarpu dar žinoma apie 114 kilusių epidemijų, tačiau nenustatyta, kiek jos nusinešė gyvybių.

Svarbu tai, kad infekcinės ligos, kurios ir dabar siaučia pasaulyje, buvo išbrauktos iš analizės – tai reiškia, kad į tyrimą nebuvo įtrauktos tokios ligos kaip COVID-19, ŽIV ar maliarija.

Tyrėjai nustatė, kad ekstremalios epidemijos, kaip kad ispaniškojo gripo, siautusio 1918-1920 metais, turi 0,3-1,9 procentų tikimybę kilti kasmet per pastaruosius 400 metų. Tačiau šis rodiklis nelieka stabilus – jis nuolat didėja.

Per pastaruosius 50 metų naujų patogenų plitimas tarp žmonių nuolat augo. SARS-CoV-2 virusas yra pats akivaizdžiausias pavyzdys, tačiau pastaruosius kelis dešimtmečius žmonijai nerimą taip pat kėlė ir kiaulių bei paukščių gripas, Ebola bei labai daug kitų.

Mokslininkai įspėja, kad pandemijų, panašių į COVID-19, tikimybė per ateinančius dešimtmečius gali net padvigubėti. Tai tyrėjai linkę sieti su aplinkos pokyčiais ir žmonių sąveika su laukiniais gyvūnais.

Kol mes bandome atsigauti nuo dabartinės pandemijos, svarbu suprasti, kad tai nereiškia, jog ji paskutinė. Su kita pandemija galime susidurti pakankamai greitai. Tačiau galime jai pasiruošti iš anksto. Tyrėjų nuomone, greita ir ankstyva reakcija į ligų protrūkius bei medicinos resursų didinimas ir stiprinimas tiek vietiniu, tiek globaliu mastu, investicijos į tyrimus yra ypatingai svarbūs.