Ar Ilinojaus valdžios aparatui reikia daugiau pinigų? O gal jam reikia reformuoti, kaip pinigai yra išleidžiami? Šie klausimai mūsų valstijai išlieka itin aktualūs.
Demokratai dažniausiai laikosi pozicijos, kad viskas, ko mums reikia – tai daugiau pinigų. Šiuo metu Kapitolijaus demokratai yra pasirengę padalinti rekordiškai didelį ekonomikos skatinimo paketą – tiek patiems gyventojams tiesiogiai, tiek valstijoms.
Pasak senatorių Tammy Duckworth ir Dicko Durbino, Ilinojaus valdžia iš federalinės valdžios ekonomikos skatinimo paketo rėmuose gaus per 25 milijardus tiesioginių išmokų (ir dar dešimtis milijardų netiesiogiai), o tai yra daugiau nei 60 % metinio Ilinojaus biudžeto! Nepamirškime, kad valstija iš federalinės valdžios jau pernai gavo ne vieną milijardą dėl pandemijos išaugusioms išlaidoms padengti.
Toks gigantiškai išlaidavimas mums turėtų kelti nerimą mažiausiai dėl trijų priežasčių. Taigi, štai pagrindiniai nerimą keliantys klausimai: iš kur šie pinigai ateina; kaip jie bus panaudoti; ir koks finansinis skausmas laukia Ilinojaus gyventojų, kai šios „iš niekur“ nukritusios lėšos galiausiai išseks.
Iš kur šie pinigai ateina?
Federalinė valdžia pasiskolins šią sumą iki paskutinio cento, o gyventojams vėliau teks už tai sumokėti arba per didesnius mokesčius arba per nuvertėjusį dolerį ir sumažėjusias ekonomines galimybes.
Vyriausybės, kurios skolinasi pinigus išlaidoms, turi padengti įsiskolinimus ir palūkanas iš būsimų pajamų iš mokesčių. Tačiau šįkart bus elgiamasi kitaip, remiantis Moderniąja monetarine teorija (MMT): JAV Iždas išleis naują 1,9 trilijonų skolą, kuri bus panaudota ekonomikos skatinimo paketui finansuoti, o tuo pat metu Federalinis rezervas supirkinės mūsų skolą atviroje rinkoje už naujai išleidžiamus dolerius. Vadinasi, viena ranka skolinasi pinigus, o kita – supirkinėja skolą spausdindama dolerius: tokiu būdu vyriausybė įsiskolina pati sau.
Neatsakingas papildomų dolerių paleidimas į apyvartą, argumentuojamas „pilnu pasitikėjimu JAV vyriausybe“, nuvertina dolerį. Jei žmonės praras pasitikėjimą mūsų doleriu, jie ims jį menkiau vertinti ir taip išaugs visų mūsų perkamų dalykų kainos.
Itin liūdnu pavyzdžiu galime paimti Venesuelą, kuri prieš 20 metų buvo labiausiai klestinti Pietų Amerikos šalis, tačiau dėl netinkamos politikos krypties ir įsiklestėjusios korupcijos, nuvertino savo pačios valiutą. Šiandien milijonas Venesuelos bolivarų tėra verti vos 53 centų.
Štai nieko gero nežadantis ženklas: šiuo metu Kongresui priiminėjant ekonomikos skatinimo paketą, JAV 10 metų trukmės obligacijų vertė smunka, o būsto paskolų palūkanos ir degalų kainos kyla.
Taigi, šie pinigai nėra „iš dangaus“ – gyventojams reikės už juos sumokėti arba per didesnius mokesčius arba per didesnę infliaciją.
Kaip šie pinigai bus panaudoti?
Ilinojus patiria finansinių nesėkmių sūkurį: mažėjant gyventojų skaičiui mūsų vyriausybės finansiniai įsipareigojimai auga, o tai reiškia, kad valdžios numatomi būsimi mokesčiai auga eksponentiškai. Tai atbaido daugiau žmonių, o tai Ilinojus giliau patenka į užburtą finansinių nesėkmių ratą.
Taigi, ar šis netikėtas pinigų antplūdis ištrauks Ilinojų iš nesėkmių ciklo? Jei vietinė valdžia tinkamai pasinaudotų šia galimybe ir panaudotų šias lėšas išlaidoms mažinti ir struktūrines finansines problemas sprendžiančioms reformoms įgyvendinti, tai iš tikrųjų galėtų padėti! Bet kokia yra tikimybė, kad mūsų dabartinė valdžia tai padarys? Ko gero, nesuklysime pasakę, kad patirtis mums neleidžia tikėtis nieko gero. Labiausiai tikėtina, kad pinigai nusės politinės ir verslo grietinėlės kišenėse, o visiems kitiems realios naudos neatneš.
Kas nutiks po to, kai Ilinojus išleis visus gautus pinigus?
Papildomi pinigai kuriam laikui paslėps esmines Ilinojaus problemas ir leis valdantiesiems nustumti neišvengiamas finansines tragedijas toliau į priekį (kai galbūt jas spręsti reikės jau kitiems).
Nereikia leistis užliūliuojamiems šio netikro saugumo, kurį neva suteikia staiga „iš niekur“ nukritę pinigai. Gyventojai ir aktyvistų grupės privalo siekti, kad pinigai būtų naudojami tinkamai ir daromos struktūrinės reformos, nes kitaip po metų ar kitų sulauksime tokių mokesčių, kad maža nepasirodys!
