I. Pastaruoju metu pasigendu rimtų, AKTUALIŲ diskusijų apie Lietuvos pilietybę. Nejaugi nesuvokiam, kad Lietuvos pilietybės atėmimas iš krepšininko Žydrūno Ilgausko pažeidžia jo prigimtinę teisę turėti Tėvynės pilietybę, tuo pažeidžiamos jo prigimtinės žmogaus teisės? Prigimtinę teisę turėti Tėvynės pilietybę turi lietuvių kilmės asmuo, vokiečių kilmės asmuo, prancūzų kilmės asmuo, žydų kilmės asmuo ir t.t. Pavyzdžiui, žydai automatiškai gauna Izraelio pilietybę, kai įrodo savo žydišką kilmę, ir visiškai nesvarbu, kelių valstybių pilietybę turi žydas. Žydas turi prigimtinę teisę turėti Tėvynės Izraelio pilietybę. Kodėl Lietuvos valstybė neįteisina prigimtinės lietuvio teisės turėti Tėvynės pilietybę? Kur šuo pakastas?

II. Šimtmečius trukusi okupacija, lietuvių tautos genocidas suformavo mūsų visuomenės intelektualų ne visai optimalų požiūrį į tikras vertybes, kurių tik šešėlius, pagal Platoną, matėme pro kalėjimo langus. Pateikiu kelias vadovėlines ištraukas apie prigimtinę teisę, kuri pilietybės problemos sprendime turėtų dominuoti:

1.Prigimtinė teisė yra viena seniausių teisinių doktrinų, pripažinusi, kad kiekvienas žmogus - vertybė. Jos pagrindą sudaro įgimtos žmogaus teisės. Pripažintos tarptautinės visuomenės, įtvirtintos nacionaliniuose teisės dokumentuose, šios teisės teisinių vertybių skalėje užima aukščiausiąją vietą. Jos yra teisės normų teisėtumo matas;

2.Prigimtinės teisės - tai tiesioginės socialinės teisės, nesvarbu ar išreikštos, ar neišreikštos išorinėmis formomis. Jos išreiškia natūralų žmonių gyvenimą ir nėra jų pačių išgalvotos.

3. Prigimtinių teisių buvimo ir jų vaidmens visuomenėje pripažinimas yra didelis humanistinės minties laimėjimas. Šios idėjos prasmė yra pripažinimas, kad lygia greta su valstybėje žmonių sukuriama, t. y. pozityviąja, teise yra prigimtinė teisė, kurios šaltinis - natūrali visuomenės ir gamtos tvarka ir jai suteikiama visuotinė reikšmė;

4.Pagal teisės teoretikus, yra atskiros prigimtinės teisės: tautų apsisprendimo teisė, teisė suteikti pagalbą agresijos aukai, ekvivalentinių ekonominių santykių teisė, žmogaus teisės;

III. Lietuvos valstybė privalo įteisinti prigimtinę teisę turėti Tėvynės pilietybę, ginti prigimtines žmogaus ir tautos teises, skleisti krikščionišką meilę savo tautiečiams. Kokia nauda atimti Tėvynės pilietybę? Represijų praktika, atimant Tėvynės pilietybę dėl kitos pilietybės, atstumia, sunaikina pasitikėjimą, pagarbą Tėvynei, pavojingai demoralizuoja tautą. Tautos demoralizacija yra sunkus nusikaltimas. Pavyzdžiui, kai Izraelio ministras pirmininkas paspaudė ranką Palestinos lyderiui Arafatui, ministras netrukus buvo nušautas. Žudikas žydas interviu BBS argumentavo savo veiksmus noru sustabdyti žydų tautos demoralizaciją. Pamokanti istorija piktavaliams Lietuvos valstybės karjeristams, neigiantiems prigimtinę lietuvio teisę turėti Tėvynės pilietybę;

IV. Lietuvių kilmės asmens prigimtinė teisė turėti Tėvynės Lietuvos pilietybę yra aksioma, kurios nereikia įrodinėti. Sistemų teorija teigia, kad sistemai sukurti pakanka turėti ne mažiau trijų aksiomų. Prigimtinė teisė turėti Tėvynės pilietybę yra pamatinė tautinės valstybės, kaip sistemos, aksioma.

V. Išmintis: Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Šventoji Dvasia - trys Krikščionybės sistemos aksiomos. Atimk bent vieną aksiomą - Krikščionybės nelieka. Taip yra ir su prigimtine lietuvio teise turėti Tėvynės pilietybę. Atimsi šią teisę - neliks Tėvynės ir Lietuvos valstybės.

VI. Apie 15 milijonų lietuvių, bėgdami kuo toliau nuo kremlinių galvažudžių, okupacijos padarinių, šiuo metu yra išsibarstę po visus Žemės rutulio žemynus. Apie jų prigimtinę teisę turėti Tėvynės Lietuvos pilietybę juos būtina informuoti, kitaip juos prarasim. Šiuo metu Lietuvoje kažkokia uždanga protui - niekaip nesuvokiama, kad nepritrauks Lietuvos valstybė savo tautiečių, juos baugindama pilietybės baubu.

VII. Artėja neprognozuojamas pilietybės referendumas. Prigimtinė teisė turėti Tėvynės pilietybę yra neįteisinta Lietuvos valstybėje, todėl referendumo balsavimui pateiktas teiginys gali būti savižudiškas, nepakankamai giliai atspindėti realią teisinę situaciją.

Pagarbiai, Arvydas Damijonaitis