Kadangi dėl klimato kaitos stichinės nelaimės tampa vis ekstremalesnės ir dažnesnės, kai kurios valstijos pastebi aukštesnius būsto draudimo tarifus, o Ilinojus čia nėra išimtis.
Nors orai neabejotinai turi įtakos, ekspertai teigia, kad kiti veiksniai, tokie kaip infliacija, valstybinis reguliavimas ir namų pakeitimo išlaidos, taip pat pila žibalo į ugnį. Žvelgdamos į ateitį, draudimo bendrovės siekia remti atsparesnių stichijoms namų statybą, kad pasirengtų visuotinio atšilimo padariniams.
Nuo 2015 m. namų draudimo įmokos Ilinojaus valstijoje išaugo 30 %, sako George'as Hosfieldas, „LexisNexis Risk Solutions“ namų draudimo vyresnysis direktorius. Šis augimas yra didesnis nei šalies vidurkis nuo 2015 m., t.y., maždaug 21 %.
„Vienas iš sudėtingiausių dalykų, susijusių su turto draudimo kainodara, yra jo nepastovumas dėl oro sąlygų, – sakė Hosfieldas. – Paprastai draudimo įmonės žiūri į savo ankstesnius rezultatus, kad sužinotų, kokios, jų manymu, būsto draudimo išlaidos gali būti laikui bėgant, per metus vidutiniškai. Taip jos nustato jūsų draudimo įmokas, bet sunku nustatyti tokį metinį vidurkį, kai tam tikrais atvejais susiduriame su kartą per 100 metų vykstančiomis stichinėmis nelaimėmis.“
Hosfieldas sakė, kad Ilinojaus tarifų padidėjimas atitinka kitų Vidurio Vakarų valstijų, tokių kaip Ajova ir Kanzasas, situaciją, kurios panašiai patiria rimtų perkūnijų ir tornadų. Naujausi Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos duomenys rodo, kad Ilinojaus valstijai per pastarąjį 12 mėnesių laikotarpį smogė daugiau tornadų nei bet kuriai kitai valstijai – iš viso 115.
Draudimo bendrovės naudoja tam tikrą analizę, vadinamą katastrofų modeliavimu, kad nuspėtų, kas gali nutikti namui ateityje, tačiau šis modelis tampa sudėtingesnis dėl klimato kaitos.
„Daugeliu atvejų dabar, kai išgyvename potvynį ar audrą, kokio nematėme bent šimtą metų, šis matavimas nebėra tikslus, – sako Hosfieldas. – Šie atvejai kol kas nėra da-ni, tačiau dažnesni nei anksčiau.“
Kol kas dar nežinome, koks bus lgalaikis klimato kaitos poveikis būsto draudimo pramonei. Kai kurie draudikai, tokie kaip „Allstate“ ir „State Farm“, jau mažina savo namų draudimo verslą Kalifornijoje dėl miškų gaisrų. Hosfieldas sako, kad greičiausiai „tam tikru momentu bus nuspręsta, kas nėra draustina rizika.“
Yra precedentas, kai draudimo teikėjai atšaukia draudimą: septintajame dešimtmetyje dauguma privačių įmonių nustojo drausti nuo potvynių, todėl federalinė vyriausybė 1968 m. sukūrė Nacionalinę draudimo nuo potvynių programą.
„Labai tikiuosi, kad iki prasidės tikros problemos, Ilinojus, Florida ir Kalifornija jau bus atradusios sprendimus, – sako jis. – Atskiri valstybės departamentai turės nuspręsti, ką jie leis draudimo bendrovėms, koks turtas galės būti neįtraukiamas, ir kiek jie galės apmokestinti paslaugas. Kad ta matematika suveiktų, reikės atsižvelkti į tai, ką departamentai leis draudikams ir kiek vartotojai bus pasiryžę mokėti.“
Daugiau nei 30 metų namus Buffalo Grove turinti Robin Berliner Eisenstot sako, kad kai pastarąjį kartą pratęsė savo namų draudimo polisą, jis pabrango $600, nepaisant to, kad ji nė karto nesikreipė dėl draudimo išmokos. Šios „Farmers Insurance“ klientės įmokos išaugo nuo $2 200 iki $2 800. Jos agentas jai pasakė, kad kompanijos traukiasi iš kitų valstijų ir patiria didelių nuostolių, tad perkelia kaštus klientams.
„Suprantu, kad kompanijos savo išlaidas perkelia visiems, tačiau taip blogai dar nebuvo, o savo namą aš turiu jau 35 ar 36 metus“, – sakė moteris.
Ji bandė ieškoti kitų variantų, tačiau nerado nieko, kas leistų jai reikšmingai sutaupyti. Pasak jos, ji neskuba pereiti pas kitą draudiką, nes nėra jokių garantijų, kad pratęsiant polisą ten, kaina vėl nešoktels aukštyn.
„Kai kurie mano draugai perėjo į kitas draudimo kompanijas gavę viliojančius pasiūlymus pirmiesiems metams, bet kitais metais kaina vėl iššoka ir jie nieko nesutaupo. Čia yra užburtas ratas, be jokių garantijų, kas laukia toliau“, – sako Eisenstot.
Lynne McChristian, Rizikos valdymo ir draudimo tyrimų biuro direktorė Ilinojaus universitete Urbana-Champaign, sako, kad Ilinojaus draudimo kainoms turi įtakos tik tai, kas vyksta mūsų valstijoje.
Tai reiškia, kad uraganai Floridoje, miškų gaisrai Kalifornijoje ir sausra visame Teksase neturi įtakos tam, ką mokame už draudimą mūsų valstijoje. Atvirkščiai, McChristian teigė, kad mūsų tarifus veikia infliacija, tiekimo grandinės problemos ir net perdraudimas, t.y., draudimo bendrovių draudimas.
„Tos kainos yra pagrįstos pasauliniu mastu ir išaugo dėl didėjančių stichinių nelaimių nuostolių, – elektroniniame laiške sakė McChristian. – Tačiau Ilinojaus valstijoje mes mokėtume proporcingą tų didėjančių išlaidų dalį, kuri atspindi rizikos tendencijas ir žalos atlyginimo išlaidas tik šioje valstijoje. Ilinojaus draudėjai nesubsidijuoja draudimo išlaidų žmonėms kitose valstijose.“
McChristianas pridūrė, kad didėjančios namų pakeitimo išlaidos yra dar vienas didelis veiksnys, kodėl kainos auga.
„Turime pažvelgti į tai, ką daro klimato kaita, o draudimo bendrovės turi tai planuoti, tačiau jos taip pat išmokėjo daug žalos atlyginimo, – sakė ji. – Namų ir automobilių remonto bei nekilnojamojo turto atstatymo išlaidos – tos išlaidos didėja, o tai didina draudimo išlaidas. Negalime sakyti, kad kainos kyla dėl klimato kaitos, bet draudimo kainos kyla dėl kitų išlaidų, susijusių su pagalba žmonėms susigrąžinti iki nuostolių buvusią būsto būklę.“
