„Ar batų gamintojai pasiima iš jūsų daugiau pinigų dėl jūsų lyties?“ – tokį įdomų klausimą užduoda portalas „Footwear News“, kuris remiasi „Datafiniti“ duomenimis, rodančiais, kad prabangių batų gamintojai yra linkę brangiau įkainoti moteriškus batus nei vyriškus. Pavyzdžiui, vidutinė „Gianvito Rossi“ moteriškų batų pora kainavo $750, o vyriškų - $469.
Į tokius duomenis pastaruoju metu atkreipiama vis daugiau dėmesio, ypač po Niujorke atlikto tyrimo pavadinimu „Nuo lopšio iki lazdelės: kiek kainuoja būti moterimi vartotoja“, kurį po to atkartojo ir „The Times“ laikraštis Londone. Abu tyrimai įrodė, kad moterys patiria diskriminaciją dėl kasdienių prekių kainų.
Ypač didelis dėmesys tuose tyrimuose buvo atkreipiamas į moteriškų plaukų priežiūros produktų ir skustuvų kainas. Šiuos duomenis paremia ir ankstesni tyrimai, kuriuos atliko Centrinės Floridos universiteto tyrėjai ir nevyriausybinė organizacija „Consumer Reports“, atskleidę, jog moterys paprastai sumoka kur kas daugiau už dezodorantus, apsilankymus pas kirpėją, ar sauso valymo paslaugas.
Ar visa tai tikrai rodo „seksistišką“ prekių įkainojimą ir diskriminaciją prieš moteris? Prieš ištariant griežtą „taip“, verta pažvelgti į tam tikrus ekonominius faktorius, galinčius paaiškinti, kodėl prekių ir paslaugų kainos gali skirtis tarp lyčių tokio tipo tyrimuose.
Kai kuriais atvejais pagaminti prekę moterims tikrai gali kainuoti brangiau: pavyzdžiui, vyriški drabužiai ir batai neretai yra gaminami pagal labiau standartizuotus šablonus nei tie, kurie yra skirti moterims. Tai paaiškina, kodėl moteriški drabužiai ir tokių drabužių valymo paslaugos dailiosios lyties atstovėms gali kainuoti brangiau. Nesunku pritarti ir nuomonei, kad moteriškas plaukų kirpimas paprastai yra sudėtingesnis nei vyriškas, dėl plaukų ilgio, kirpimo trukmės ir varijuojančių skonių, kas lemia galutinę kainą.
Nors tokios prekės kaip skirtingų spalvų skustuvai turi tokį patį funkcionalumą, jų dizainas ir reklamai išleidžiami pinigai atsiliepia galutinei produkto kainai. Yra įrodyta, kad neretai moterys labiau vertina ir dažniau renkasi prekes, kurios yra reklamuojamos kaip „skirtos moterims“, arba renkasi kitokį kvapą, spalvas ir kt. negu vyrai. Nors niekas nestabdo moterų nuo vyrams skirtų ar neutralių produktų pirkimo (kai kurios tą ir daro), tai, kad gamintojai ir toliau kuria abiem lytims skirtas savo produktų versijas, rodo jų patrauklumą pirkėjų tarpe.
Moterys taip pat gali nupirkti mažiau joms skirtų tam tikro produkto versijų negu vyrai, kas taip pat gali lemti didesnę jų kainą, gamintojui nenorint prarasti pelno.
Negalima numoti ranka ir į tą faktą, kad patys tyrėjai galimai šališkai įvertino standartizuotus produktus su vyrams ir moterims skirtomis versijomis. Pavyzdžiui, George‘o Masono universiteto ekonomistas Tyleris Cowenas spėja, kad moterys galimai turi vidutiniškai didesnį polinkį į produktų kokybę ir įvairovę bei yra linkusios už tai sumokėti daugiau, kai tuo tarpu vyrai dažniau renkasi pigesnes jų versijas (nors jie ir išleidžia daugiau prekėms, nediferencijuojamoms pagal lytis, tokioms kaip automobiliai, elektroninės garso sistemos ir t.t.).
Be to, tokie pavyzdžiui, kaip įėjimo į naktinius klubus kainos, kuomet moterys neretai yra įleidžiamos nemokamai, rodo, jog ir vyrai už kai kurias prekes bei paslaugas sumoka daugiau. Net ir jau anksčiau minėtas batų kainų tyrimas atskleidė, jog vidutinio brangumo sportinių batų kainos paprastai yra didesnės vyriškiems, o ne moteriškiems batams – pavyzdžiui, pora „Nike“ moteriškų sportinių batų kainuoja $80, tokių pat vyriškų - $85. Nors kai ką paaiškinti galima ekonomiškai, tokie dalykai kaip įėjimo į naktinį klubą kainos gali priklausyti nuo kitų faktorių – pavyzdžiui, vyrai yra labiau linkę apsvaigti nuo alkoholio ir elgtis neadekvačiai, kas gali paaiškinti, kodėl jiems už pasilinksminimus tenka mokėti daugiau. Tas pats galioja ir transporto priemonių draudimui - vyrai paprastai už identiškų automobilių draudimą sumoka daugiau nei moterys, dėl didesnių išlaidų, susijusių su rizikingesniu jų elgesiu kelyje.
Ryanas Bourne‘as, „Cato Institute“ pirmininkas visuomenės supratimui apie ekonomiką
