Nepraėjus nei 24 valandoms po žudynių Las Vegase melagingi interneto pėdsekiai tikino nustatę užpuoliko tapatybę. Visi jie klydo. Tikrasis šaulys buvo Stephenas Paddockas, o ne kažkoks Geary Danley, kuris viename straipsnyje buvo apibūdintas kaip prieš Trumpą nusiteikusio judėjimo narys.

Pirštus į Danley pradėjo rodyti labai daug interneto vartotojų. Kurį laiką jo kaltė buvo viešinama „Facebook“ bei „Google“ tinklapiuose. Dauguma šių interneto vartotojų buvo arba radikalių dešiniųjų, arba anti-kairiųjų pažiūrų.

Gyvename pasaulyje, kuriame tvirti įsitikinimai verčia tam tikras sąmokslo teorijas bei „alternatyvius faktus“ patogiais ir tuo pačiu įtikinamesniais. Kai kurie Danley‘io kalte patikėjo tik dėl neapykantos kairiesiems.

Internete labai lengva apsigauti. Čia melaginga informacija gali klestėti ir gyvuoti labai ilgą laiką. Rugsėjo 11-osios „tiesa“ yra viena pirmųjų didžiųjų interneto eros sąmokslo teorijų, nuo kurių pabėgti nebeįmanoma.

Ši sąmokslo teorija neturi beveik jokių įrodymų, o tam, kad patikėtum tais, kurie, kaip teigiama, yra, turi smarkiai nekęsti arba nepasitikėti vyriausybe. Sąmokslo teorijos labai retai yra paremtos faktais. Dažniausiai jos minta žmonių baimėmis ir įtarimais.

Melagingos naujienos yra lygiai tas pats. Jeigu tikite, kad prezidentas Trumpas yra melagis ir niekšas, būtų labai lengva patikėti ir garsiąja jo fraze: „respublikonai yra pati kvailiausia rinkėjų grupė,“ kuri kaip paaiškėjo buvo netikra.

Dezinformacija nėra skleidžiama tik politikoje. Su ja galime susitikti visuose savo gyvenimo aspektuose. Ji veikia todėl, kad išgirstame tai, ką norime girdėti. Internetas yra nuostabus įrankis, tačiau kai kurie jo vartotojai gali patikėti net pačiu kvailiausiu melu.