Rusijos rublio kursui sugrįžus į ikikarinį lygį, pažvelkime į šios valiutos „brangimo“ priežastis. Savo ruožtu ekonomistai pažymi, kad rublis neatspindi Rusijos ekonomikos situacijos, o kursas yra nustatytas ne rinkos sąlygų.
Rusijai užpuolus Ukrainą rublio vertė euro atžvilgiu smuko daugiau kaip 50 proc. Pavyzdžiui, 2022 m. vasario 23 d. vienas euras buvo vertas 92 rublių, o kovo 7 d. jau 148 rublių. Tačiau nuo karo praėjus daugiau nei mėnesiui, kruvinoji valiuta ne tik atgavo prarastas pozicijas, bet ir viršijo ikikarinį lygį. Pavyzdžiui, kovo 31 d. už vieną eurą buvo galima įsigyti jau 90 rublių, balandžio 5 d. 92 rublius.
Viena iš rublio stiprėjimo priežasčių – beprecedentės Rusijos centrinio banko priemonės, kurios riboja galimybes įsigyti užsienio valiutos.
Nuo kovo 9 d. iki rugsėjo 9 d. Rusijoje įvestas draudimas rublius keisti į užsienio valiutą (užsienio valiutą keisti į rublius leidžiama). Taip didinama nacionalinės valiutos paklausa užkertant kelią masiniam rublių konvertavimui į užsienio valiutą.
Be to, gyventojams, turintiems užsienio valiutos Rusijoje veikiančiuose bankuose, iki rudens leista išsiimti iki 10 tūkst. JAV dolerių.
Dar viena priemonė, siekiant stiprinti nacionalinę valiutą, – iki 20 proc. padidinta bazinė palūkanų norma. Didesnės palūkanų normos neretai stiprina šalies valiutą.
Stipresnį rublį lemia ir reikalavimas Rusijos eksportuotojams 80 proc. gautų pajamų užsienio valiuta keisti į rublius. Taip didinama rublio paklausa. Prie to labai daug prisideda ir augančios Rusijos eksporto pajamos, kurios, ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, 2022 m. I ketv. bus didesnės nei praėjusiais metais ir sieks apie 145 mlrd. eurų. Pagrindinė to priežastis – brangstančios žaliavos ir energetikos ištekliai.
Be to, tikimasi, kad 2022 m. Rusija iš energijos eksporto uždirbs beveik 321 mlrd. JAV dolerių, daugiau nei trečdaliu daugiau nei pernai, rašo „Bloomberg“.
Dar vienas ribojimas, kuris padeda išsaugoti rublio vertę – draudimas užsienio investuotojams parduoti turimus aktyvus Rusijoje, o tai mažina rublio pasiūlą. Tikėtina, kad nesant tokio ribojimo užsienio investuotojai parduotų turimų Rusijos bendrovių akcijas, o gautus rublius išsikeistų į kitą valiutą. Šis ribojimas svarbus dar ir tuo, kad prieš karą užsieniečiai turėjo apie tris ketvirtadalius viešiesiems investuotojams prieinamų Rusijos bendrovių akcijų, rašo „The Wall Street Journal“.
Užsienio valiutų mažesnę paklausą, o tuo pačiu stipresnį rublį lemia ir Rusijai įvestos Vakarų sankcijos bei tarptautinių bendrovių sprendimas nebepardavinėti savo produkcijos Rusijoje.
Rublį gali stiprinti ir Rusijoje nuo balandžio 1 d. priimta nauja tvarka už rusiškas dujas su „nedraugiškomis šalimis“ atsiskaityti rubliais.
Vis dėlto reikia pažymėti, kad tikrąją rublio vertę pasakyti sunku, kadangi jos paklausa yra dirbtinė, o visame pasaulyje šios valiutos reikšmė sumažėjusi. Vienas iš to pavyzdžių – Lietuvoje išsikeisti rublius į užsienio valiutą galimybės ribotos, o keitimo kursas yra daug prastesnis negu oficialiai skelbiamas. Lietuvos banko valdybos narys Raimondas Kuodis akcentuoja, kad šiuo metu nesvarbu, kokia yra Rusijos rublio vertė, nes žmonės „pinigų nevalgo“, o valgo ir vartoja prekes, kurias už tuos pinigus įsigyja. Tačiau galimybė įsigyti užsienio prekių Rusijoje sumažėjo.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, kad Rusijos rublio kursą lemia ne rinkos dėsniai, o dirbtiniai Rusijos centrinio banko ir valdžios veiksmai, kurie gali nustatyti rublio kursą tokį, kokio tik valdžia nori.
„Apribojant rublio konvertavimo galimybes galima labai lengvai stumdyti tą kursą ir kurią nori pusę. (…) Todėl nereikėtų per daug sureikšminti dabartinio kurso, jis nelabai atspindi realias Rusijos ekonomikos perspektyvas ir jos problemas, susijusias su pritaikytomis sankcijomis“, – aiškina N. Mačiulis.
Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė „Facebook“ rašo nesuprantanti, kam iš viso reikia vertinti rublio kursą, kadangi jis nieko neparodo.
„Kodėl išvis tą reik svarstyt kažkaip rimtai: paklausą valiutai išnaikini uždrausdamas investuotojams išsigryninti, o žmonėms – turėt valiutą, pasiūlą dirbtinai padidini, atimdamas valiutą iš įmonių ir vaidini, kad yra valiutos rinka? Kam kontempliuot daiktą, kuris nieko nerodo, išskyrus kremliaus pastangą įrodyt, kad „saaankcijooos neveeeikia?“ – „Facebook“ rašė premjerė.
