Visais laikais būdavo uždraustų knygų, kartais net tų, kurias po 50 ar 100 metų žmonės jau vadindavo klasika ir versdavo jas skaityti mokyklose. Viduramžiais neįtikusias knygas degino. Degino jas ir Hitlerio parankiniai. Ir, įdomiausia, būdavo atvejų, kai ta pati knyga neįtikdavo fašistams ir komunistams, Bažnyčiai ir ateistams, demokratiškoms santvarkoms ir diktatoriškiems režimams.
1982 m., kaip atsvarą knygų draudimams ir atsakydama į vis aktyvesnius bandymus cenzūruoti knygas visose skaitymo įstaigose, JAV bibliotekų asociacija paskelbė uždraustų knygų savaitę, kuri skirta laisvajam skaitymui ir apskritai žodžio (spausdinto ir ne tik) laisvei. O mes kviečiame susipažinti su 10 ir gausybės klasikinių kūrinių, kurie kada nors buvo uždrausti dėl pačių absurdiškiausių priežasčių.
1. J.D. Salingerio „Rugiuose ties bedugnės“
Neįtikėtinos sėkmės sulaukusi garsioji J.D. Salingerio autoritetams nepaklūstančio, iš internatinės mokyklos išmesto maištininko Holdeno Caulfieldo studija jau nuo pat pirmojo jos pasirodymo 1951-aisiais dažnai tapdavo cenzūros taikiniu. Štai Oklahomos mokyklų taryba atleido mokytoją, įtraukusį šį kūrinį į skaitytinų knygų sąrašą. Ohajo bendruomeninė organizacija išplatino peticiją siekiant uždrausti šią knygą vietos mokyklose, motyvuodama tuo, jog ji yra „nukreipta prieš baltaodžius“. Na, o viena biblioteka uždraudė šią knygą dėl vienos scenos, kuomet Caulfieldas pasisamdo prostitutę, bet tiesiog bando su ja pasikalbėti ir užmegzti tarpusavio ryšį. Pasak bibliotekos, knyga pažeidžia moralinį kodeksą dėl savo „perdėtai vulgaraus tono, erotinių scenų, su moralinėmis problemomis susijusių dalykų, perdėto žiaurumo ir visko, kas siejasi su okultizmu“.
2. George‘o Orwello „1984“
Distopinis George‘o Orwello šedevras apie brutaliai veiksmingą nuolatos stebimą ateities visuomenę buvo laikomas užslėpta ataka prieš Stalino režimo politiką Sovietų Sąjungoje. Nenuostabu, kad knyga 40 metų buvo uždrausta Rusijoje dėl jos antikomunistinių sentimentų. Tiesa, kur kas keisčiau tai, kad „1984“ buvo uždrausta Jacksono apygardos Floridoje tėvų 1981-aisiais, dėl to, kad yra... prokomunistiška. Akivaizdu, kad kažkas tikrai neskaitė knygos, kuri pasakoja apie siaubą keliantį totalitariškos vyriausybės režimą, kuris metodiškai atima iš savo piliečių laisvą valią.
3. Williamo Goldingo „Musių valdovas“
Williamo Goldingo klasika, ne itin šiltai sutikta po savo pirmojo pasirodymo 1954-aisiais, o po to užsitikrinusi dabartinį statusą mokyklinėje programoje, pasakoja apie grupę aukštesnės klasės mokyklinukų, suformavusių savo primityvią bendruomenę po to, kai jų lėktuvas sudūžta negyvenamoje saloje. „Musių valdovas“ daugybę kartų buvo uždraustas pačių įvairiausių organizacijų. Pavyzdžiui, 1981-aisiais, viena Šiaurės Karolinos mokykla sukritikavo knygą už jos „demoralizuojantį toną, kuris tarsi nori parodyti, jog žmogus beveik niekuo nesiskiria nuo žvėries“. Matyt, jų manymu, „Musių valdovui“ nederėjo turėti tokios galingos, susimąstymo skatinančios pagrindinės temos... Knyga taip pat buvo uždrausta ar bandoma uždrausti kai kuriose Arizonos, Teksaso, Pietų Dakotos, Ajovos, Niujorko ir Floridos mokyklose.
4. Anne Frank „Dienoraštis“
Taip, netgi nuo Trečiojo reicho besislepiančios paauglės žydaitės dienoraštis yra viena dažniausiai bandomų uždrausti XX a. knygų. Kritikai iš įvairių šalių tvirtina, jog Anne Frank iš tiesų niekada neegzistavo, o knygą parašė suaugęs rašytojas kartu su Anne tėvu, Otto Franku, kaip „prožydiškos propagandos“ kūrinį. Jungtinėse Valstijose ji taip pat yra buvusi uždrausta dėl tam tikrų „seksualiai įžeidžiančių“ ištraukų ir remiantis tuo, kad knyga gali „nuliūdinti“ jaunus skaitytojus – nejaugi jie tikrai mano, kad apie Holokaustą mes galime išmokti skaitydami džiaugsmingas knygas?...
5. Lewiso Carrollio „Alisa stebuklų šalyje“
Lewiso Carrollio klasikinis vaikams skirtas romanas apie mergaitę, kuri patenka į fantastinį pasaulį, buvo uždraudžiamas dėl milijardo vis absurdiškesnių priežasčių. JAV valdžia 7-ajame dešimtmetyje knygą uždraudė dėl paveikslėlių, kuriuose vaizduojami grybai ir kaljanas, neva atspindinčių to meto narkotikų vartojimo kultūrą. Vėliau, jau 10-ajame dešimtmetyje, ji buvo uždrausta Naujajame Hampšyre dėl „seksualinių fantazijų ir masturbacijos“ skatinimo. Na, o Kinijos valdžia 4-ajame dešimtmetyje nerimavo visai dėl kitos problemos – knygoje aprašomus kalbančius gyvūnus ji pavadino „pragaištingu bandymu pastatyti gyvūnus ir žmones tame pačiame lygyje“.
6. Ray Bradbury „451° Farenheito“
Dar vienas distopinis mokslinės fantastikos romanas, vaizduojantis niūrią ateitį, kurioje mąstymas yra slopinamas, o visos knygos draudžiamos, ironiškai buvo bandomas uždrausti nuo pat savo pasirodymo 1953-aisiais. Misisipės tėvams kartą pavyko pašalinti šį kūrinį iš privalomų perskaityti knygų sąrašo dėl joje naudojamų žodžių „po velnių“. Kiti aršiai kritikavo knygą dėl jos „abejotinų temų“, kas tikriausiai yra pati neaiškiausia kada nors sukurta priežastis uždrausti knygą. Dėl savo antivyriausybinių sentimentų, knyga ir toliau išlieka prieštaringai vertinama ir reguliariai bandoma išbraukti iš mokyklinių programų.
7. Martino Handfordo „Kur Valdo“?
Kuo gi galėtų užkliūti „Kur Valdo“ paveiksliukų knyga, klausiate jūs? Na, kai kurie teigia, jog tie nekalti paveikslėliai, kuriuose jauni skaitytojai turi surasti raudonai baltu dryžuotu megztuku apsirengusį veikėją, taip pat turi „nederamų ir maištavimą skatinančių paslėptų vaizdų“. Kaip skelbia portalas „Banned Books“, 1987 m. knygos leidime kažkas užtiko štai tokius nederamus vaizdus: „Puslapyje su judria scena paplūdimyje galima rasti ant smėlio gulinčią moterį be viršutinės bikinio dalies. Scena sukėlė dar daugiau susipriešinimo ir dėl kito vaizdelio, kuriame netoli pusnuogės moters matomi du vyrai kompromituojančioje pozoje. Vienas iš tų vyrų yra juodaodis, kas paskatino tuos, kuriuos įžeidžia galimai homoseksuali situacija, taip pat piktintis tarprasiniais santykiais.“
8. J. K.Rowling „Hario Poterio“ serija
Žinoma J. K.Rowling knygų apie berniuką burtininką Harį Poterį serija, pasirodo, patiko ne visiems. Ne taip jau mažai tėvų (visoje JAV ir kai kuriose kitose šalyse) vaikų pamėgto jaunojo burtininko istorijoje įžvelgė nepageidautiną okultizmo, raganavimo, smurto propagavimą, slegiančią ir, anot jų, vaikus gąsdinančią atmosferą. Jiems knygos nepatiko tiek, kad 2001 m. kai kuriose JAV valstijose buvo deginamos kaip viduramžiais. Pasiekti, kad knygos apie Harį Poterį būtų uždraustos, pasipiktinusiems tėvams nepavyko, tačiau bėgant metams kai kurie žmonės seriją vis tiek keikė, jos nemėgo ir ją ignoravo. Juk ten – vaiduokliai, raganos, melas ir apgavystės. Beje, JAV, tarp kitų knygų cenzūravimo formų, dominuoja tėvų prašymai. Pastariesiems labiausiai kliūva knygos, jų manymu, propaguojančios seksą, mistiką, kuriose galybė keiksmažodžių.
9. Kurto Voneguto „Skerdykla Nr. 5, arba vaikų Kryžiaus žygis“
Ji paprastai vadinama tik „Skerdykla Nr. 5“. Joje herojus Bilis Piligrimas klaidžioja laike. Jis atsiranda įvairiausiose vietoje, išgyvena Drezdeno bombardavimą Antrojo pasaulinio karo metais, pakliūva į lėktuvo katastrofą JAV, su porno filmų žvaigžde gyvena stikliniame kambaryje Trafalmadoro planetos zoologijos sode ir t. t. Aštrios satyros, juodojo humoro ir mokslinės fantastikos kūrinys laikomas geriausiu Voneguto kūriniu, jis seniai tapo klasika. Beje, autorius pats išgyveno Drezdeno bombardavimą, miesto, kurį sąjungininkai be jokios būtinybės, karo gale, beveik nušlavė nuo žemės paviršiaus. Tuo metu rašytoją su kitais amerikiečiais karo belaisviais vokiečiai nakčiai užrakindavo senoje neveikiančioje miesto skerdykloje Nr. 5, iš kur ir kilo knygos pavadinimas. „Skerdykla Nr. 5“ – viena dažniausiai per pastaruosius 25 metus uždraudžiamų knygų. Neva dėl vulgarios kalbos, nepadorumo, žiaurumo, leksikos, nepatriotinio karo pavaizdavimo, netinkamos vaikams kalbos, bedievybės, amoralumo ir t. t. Knyga kartais neįtinka religijos atstovams, pasipiktinusių tėvų grupei, dorovės sergėtojams. 1973 m. vienos Dakotos mokyklos taryba nutarė, kad knyga turi būti sudeginta. Tą patį sprendimą priėmė Ajovoje. Vienas Pietų Karolinos mokytojas, už knygos naudojimą pamokose, buvo suimtas ir apkaltintas nepadorios medžiagos naudojimu. Panašūs dalykai dėjosi visoje šalyje, įvairiose valstijose ir dalyvaujant įvairaus rango pareigūnams. Beje, Kurto Voneguto biblioteka siūlė mokiniams, kurių mokyklose ši knyga uždrausta, ją nemokamai parsisiųsti iš jos. 1981 m., kitoje geležinės uždangos pusėje — Sovietų Sąjungoje - išleista „Skerdykla Nr. 5“ taip pat neapsiėjo be cenzūros įsikišimo.
10. Judy Blume „Ar tu čia, Viešpatie? Čia aš, Margaret“
Judy Blume pasakojimas apie į paauglystę žengiančios jaunos mergaitės problemas yra vienas ryškiausių tokio tipo kūrinių Amerikos literatūroje, tačiau tokios atviros jo temos, kaip bundantis seksualumas ir moteriškumas, pašiaušė nemažai plunksnų nuo knygos išleidimo 8-ajame dešimtmetyje. Visose Jungtinėse Valstijose, tėvai, mokyklos ir kitos organizacijos protestavo prieš Blume knygas dėl jų „sekso ir antikrikščioniško elgesio temų“ ir „vulgaraus, amoralaus ir įžeidžiančio“ turinio. Keista kritika knygai, kuri tiesiog nuoširdžiai siekia padėti vaikams suprasti save ir pokyčius, vykstančius paauglystėje.
