Užimtumo tarnybos užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad į pozityvią pusę keičiasi darbdavių požiūris į grįžtančius emigrantus. Daugiau nei pusė apklaustųjų pritaria, kad emigrantai yra įgiję vertingos patirties ir įgūdžių užsienyje. „Jų laukti turi ne tik šeimos nariai, bet ir saugus profesinis kelias“, – trečiadienį pristatydama tyrimo rezultatus spaudos konferencijoje sakė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Turi vertingos patirties ir žinių bagažą
Anot tyrimo, 42 proc. įmonių susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu, tačiau ne itin sėkmingai pritraukia iš emigracijos grįžusius lietuvius. Kaip teigė tarnybos direktorė, čia svarbų vaidmenį vaidina savivaldybės.
„Didžiulis vaidmuo tenka savivaldybėms. Tai yra pirmieji pasitinkantys darbdavius subjektai, kurie turi suteikti patrauklią erdvę veikti. Gal tas požiūris į žmonių pritraukimą ir grąžinimą [į Lietuvą] bus kitoks“, – vylėsi I. Balnanosienė.
Daugiau nei pusė apklaustųjų pritaria, kad emigrantai yra įgiję vertingos patirties ir įgūdžių užsienyje. Į Lietuvą grįžę lietuviai ne tik labiau pasitiki savimi, bet ir aktyviau įsitraukia į problemų sprendimą darbovietėje.
„Grįžę žmonės gali įlieti kitos darbo kultūros, žinių, kompetencijų, tai yra suvokiama kaip privalumas“, – spaudos konferencijoje pažymėjo tarnybos direktorė.
Anot jos, dar prieš trejus metus atliktame tyrime darbdaviai teigė, kad pirmenybę teiktų kandidatui, kuris savo išsilavinimą yra įgijęs Lietuvoje, tačiau šiandien situacija pasikeitė – tokį darbuotoją rinktųsi ketvirtadalis darbdavių.
„Nebėra tokių neigiamų nuostatų, kurios buvo prieš keletą metų vis dar gajos, kad norime turėti žmones, įgijusius išsilavinimą Lietuvoje, kad jie turėtų suvokimą apie mūsų įmonės darbo galimybes ir kultūrą. (...) Pastebime, kad konkuruojame dėl darbo jėgos su didžiosiomis ekonomikomis“, – nykstančius stereotipus išskiria I. Balnanosienė.
Darbo ieško dar prieš grįždami į Lietuvą
Tyrimas rodo, kad nuotolines darbo galimybes užsienyje gyvenantiems lietuviams sudarytų bene 40 proc. darbdavių. Tai mažesnės įmonės, dirbančios informacijos ir ryšių srityje. Pagrindinė priežastis, dėl ko nėra galimybės dirbti, netinkamas darbo pobūdis.
„Šiuo metu darbo atrankoms naudojame vaizdo platformas, telefoną. Galime susisiekti su JAV, kitomis šalimis ir taip pasiūlyti galimybę dirbti nuotoliniu būdu. Suvirinti detalės nuotoliniu būdu negalėsime, bet sukurti paslaugą tikrai galime“, – kalbėjo ji.
Balnanosienė pabrėžė ir nevyriausybinių organizacijų svarbą iš emigracijos grįžtantiems lietuviams. „Tam, kad žmonės grįžtų, turi visi saugikliai veikti sėkmingai. Susitelkti turime visi – valstybė, politikai, darbdaviai, savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos“, – dėstė tarnybos direktorė.
„SBA Home“ personalo vadovė Samanta Garbenčienė pastebi, kad darbdaviai tampa vis atviresni iš emigracijos grįžusiems darbuotojams.
„Turime kelias dešimtis darbuotojų, kurie grįžo ir integravosi. Patys vadovai yra atviresni, patys lietuviai aktyviai domisi galimybėmis grįžti, darbo galimybėmis. Didžioji dalis pokalbių vyksta nuotoliniu būdu“, – aiškino ji.
Garbenčienės teigimu, grįžę emigrantai vertinami dėl patirties tarptautinėse įmonėse užsienyje. „Darbuotojai turi Lietuvos kultūrinį pajautimą ir praktikos su verslu užsienyje. Jie nesidrovi iniciatyvos ir pokyčių, jie orientuoti į rezultatą. Juos labiau vertina darbdaviai. Taip pat darbuotojai labiau domisi vidinėmis karjeros galimybėmis“, – sakė ji.
Tyrimo duomenys parodė, kad daugiausia emigrantų dirba gamybos, prekybos, statybos ir transporto sektoriuje. O pagrindinės šalys, iš kurių lietuviai norėtų grįžti, yra Jungtinė Karalystė, Airija, Vokietija, Norvegija. Motyvuojančios priežastys grįžti susijusios su artimaisiais, gerėjančia ekonomine padėtimi ir matomais pokyčiais visuomenėje.
Darbdavių nuomonės tyrimą Užimtumo tarnybos užsakymu šią vasarą atliko nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 512 įmonių ir įstaigų.
