Pravažiavus Honkongą supančius tvenkinius ir žaliuojančius laukus tolumoje iškyla dangoraižių siena. Tai Šendženas – miestas, kuris per mažiau nei 40 metų iš nedidelio žvejų kaimelio virto milžinišku finansų bei technologijų centru. Kaip ir dauguma kitų Kinijos miestų, Šendženas yra tiesiog pamišęs dėl dangoraižių.
Praėjusiais metais pasaulyje iškilo 128 dangoraižiai. Kinijoje buvo pastatyta 70 procentų jų. 2016 metais 11 naujų milžinų išaugo Šendžene – daugiau nei Jungtinėse Valstijose ir dvigubai daugiau nei kituose Kinijos miestuose.
Miesto santykiai su dangoraižiais užsimezgė dar 1980 metais, kai Kinijos reformatorius Dengas Xiaopingas paskelbė šalia Honkongo sienos besidriekusį fermų ruožą Specialia Ekonomine Zona. Šis sprendimas suteikė kompanijoms galimybę išvengti planuotos ekonomikos apribojimų. Tai buvo pirmas tokio masto Kinijos eksperimentas su laisva rinka nuo 1949 metų komunistų revoliucijos. Investuotojai iš Honkongo ir kitų pasaulio vietų suskubo statyti šioje zonoje savo gamyklas ir steigti įmones.
Honkongo universiteto architektūros profesorės Juan Du teigimu, miesto planuotojai jau nuo pat pradžių buvo nusprendę, jog Šendženas bus dangoraižių miestas.
„Šendženo dangoraižiai yra neatsiejama miesto įvaizdžio dalis. Nuo 1980 iki 1990 metų pradžios jame stovėjo daugiausiai dangoraižių Kinijoje. Dėl greitų ankstyvų dangoraižių statybų kilo sąvoka „Šendženo greitis“. Kai Dengas Xiaopingas pirmą kartą apsilankė Šendžene, jį labai sujaudino statybų sparta,“ – pasakojo profesorė.
Šiomis dienomis Šendženas yra vadinamas „Kinijos Silicio Slėniu“. Jame įsikūrę šimtai didelių kompanijų bei tūkstančiai mažesnių. Dėl dangoraižių plėtros atsakinga ir Šendženo geografinė padėtis – miesto centras įkurtas siaurame ruože tarp kalnų ir Honkongo sienos. Ši vietovė tapo tik dar patrauklesnė išvysčius milžinišką metro sistemą bei nutiesus traukinio bėgius į Honkongą. Dėl to miestas plečiasi ne į tolį, o į aukštį.
Nepanašu, kad Šendženo plėtra greitu laiku sustos. Be 49 mieste stovinčių dangoraižių, jame dabar statomi dar 48. Tačiau miestui be paliovos augant, rinkos analitikai, žiūrėdami į tuščius kitų miestų pastatus, perspėja, jog Kinija pateko į perdėtų statybų spiralę. 2016 metais Pekine buvo apie 8 procentus tuščių komercinių patalpų. Tikima, jog iki 2020 metų šis skaičius padidės iki 13 procentų. „Colliers International“ taip pat perspėjo, jog „auganti biurų pasiūla smarkiai viršys paklausą“.
Nuo 2015 metų beveik tuščias yra ir aukščiausias šalies dangoraižis, Šanchajaus Bokštas. Per praėjusiais metais vykusią apdovanojimų ceremoniją vienas projektą rengusių architektų, Gu Jianpingas, pripažino, jog „šiuo metu didžiausias iššūkis Kinijai yra statyti mažiau dangoraižių.“
Dėl Kinijos miestų konkurencingumo, šalyje pilna milžiniškų pastatų vietovėse, kuriose jie neturi visiškai jokios paklausos. Kai kur buvo pastatyti netgi ištisi nauji miestai, kurie vos pasibaigus statyboms buvo apleisti.
Dalyje žiniasklaidos pranešimų neretai minimas „Dangoraižių indeksas“. Tai ekonomisto Andrew‘iaus Lawrence‘o idėja, kuri byloja, jog padidėjusi investicija į dangoraižių plėtrą rodo neišvengiamą ekonominę krizę.
Nepanašu, jog ši idėja tinka kalbant apie Šendženą. Daugėjantis dangoraižių skaičius mieste atspindi klestinčią ekonomiką. Šendženo BVP yra didžiausias visoje Kinijoje. Čia taip pat smarkiai auga sklypų kainos.
„SouFun“ duomenimis, praėjusiais metais Šendženo nekilnojamo turto kaina buvo didžiausia visoje Kinijoje – 6500 dolerių už vieną kvadratinį metrą. „Knight Frank“ nekilnojamojo turto konsultanto Davido Ji teigimu, panašios tendencijos vyravo ir komercinių patalpų rinkoje.
„Šedžene yra labai didelė aukštos klasės biuro patalpų paklausa. Visiškai priešingai nei kituose šalies miestuose, kuriuose paprasčiausiai varžomasi pastatyti kuo aukštesnį pastatą,“ – teigė Ji.
Ji taip pat pridūrė, jog nepaisant 600 metrų aukščio Ping An Finansinio Centro pastato, kuris tapo ketvirtu aukščiausiu šalies pastatu, Šendženo pastatai nėra tokie aukšti kaip Šanchajaus ar kitų šalies miestų. Kitaip tariant, Šendžene galbūt ir daugėja dangoraižių, tačiau savo aukščiu jie nebus per daug įspūdingi.
Honkongo architekto Stefano Krummecko teigimu, miesto planuotojai skatina projektus, kurie pritaps prie likusio Šendženo. Krummecko firma „TFP Farrells“ suprojektavo „KK100“ – 442 aukščio dangoraižį, kuris šiuo metu yra antras aukščiausias Šendženo pastatas. Tai nėra izoliuotas pastatas. Dangoraižis yra dalis ankstesnio kaimelio, kuris buvo atnaujintas kartu su „KK100“.
„Statant tokius aukštus pastatus, visada reiškiasi ego, tačiau Šendžene padėtis kiek geresnė. Miesto bokštai yra ganėtinai kuklūs. Čia stovi vos keletas ypatingai aukštų pastatų, tačiau jie yra puikiai integruoti į miesto struktūrą,“ – kalbėjo jis.
„Kiek žinau, dangoraižiai pilni, o gatvės gyvos. Viskas puikiai veikia,“ – pridėjo Krummeckas.
