Kinija praėjusią savaitę priėmė naują drakonišką įstatymą, kuris uždraudžia šalyje rodyti filmus, galinčius kelti grėsmę jos „orumui, garbei ir interesams“, o taip pat skatina kurti juostas su „socialistinėmis vertybėmis“.
Nors milžiniškas Kinijoje gaunamas pelnas paskatino į augančią Kinijos kino pramonę įsilieti ir Holivudo studijas, dabar ekspertai prognozuoja, jog naujasis įstatymas gali sukelti problemų Amerikos kino kūrėjams.
Įstatymas draudžia šalyje rodyti turinį, galintį padidinti opoziciją vyriausybei ar konstitucijai, pakenkti nacionalinei vienybei, suverenitetui arba teritoriniam integralumui, paviešinti valstybines paslaptis, padaryti žalą Kinijos saugumui, ar skleisti terorą ir ekstremizmą. Užsieniečiai kino kūrėjai, „kenkiantys Kinijos nacionaliniam orumui, garbei ir interesams, arba pažeidžiantys socialinį stabilumą ir užgaunantys nacionalinius jausmus“, nėra laukiami, skelbia Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.
Kinijos Komunistų partija aršiai kritikuoja bet kokias visuomenės figūras, reiškiančias palaikymą Dalai Lamai. Pavyzdžiui, aktorius Bradas Pittas įpykdė vyriausybę, nusifilmavęs juostoje „Septyneri metai Tibete“ („Seven Years in Tibet“).
Dabar su tokiu turiniu dirbančioms studijoms gali grėsti milžiniškos baudos. Jos taip pat bus skiriamos už suklastotus pelno duomenis, kas yra plačiai paplitusi problema Kinijoje.
Naujieji įstatymai taip pat nubrėžia griežtesnes elgesio taisykles aktoriams ir kino kūrėjams, bei nurodo, kad šioje pramonėje dirbantys žmonės turėtų demonstruoti „idealią“ etiką ir savikontrolę, praneša „Xinhua“. Pastarasis reikalavimas greičiausiai buvo įvestas dėl šalyje garsiai nuskambėjusių su narkotikais susijusių įžymybių suėjimų. Įstatymas įsigalios nuo 2017 m. kovo 1 d.
Pekinas taip pat yra nustatęs šalies kino teatruose išleidžiamų užsienietiškų filmų limitą (34 juostos per metus), ir visi jie privalo būti cenzūruojami, jeigu turi politiškai jautraus ar nešvankaus turinio. Siekdamos apeiti šį apribojimą ir gauti pelno iš milžiniškos Kinijos rinkos, Holivudo kino studijos paprastai sudaro sutartis su vietos kompanijomis. Tokiems bendromis jėgomis sukurtiems filmai limitas negalioja, jeigu jie turi pakankamai kiniškų elementų, pavyzdžiui, veikėjų, siužeto linijų ar filmavimo vietų.