Mokslininkai išanalizavo istorinius duomenis, naudodami statistikos metodus. Ilgiausias taikus laikotarpis tarp Antrojo ir Trečiojo pasaulinių karų gali sudaryti 205 metus.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, žmonija santykinės taikos sąlygomis gyvena jau 73 metus. Žinoma, vietiniai konfliktai dar nuodija žmonių gyvenimus, tačiau jų mastas vis dėlto ne toks. Dabartinį santykinai ramų laikotarpį istorikai jau pavadino „ilgalaike taika“. Bet ar ilgai jis truks? Šiuo klausimu mokslininkai nesutaria. Optimistai tvirtina, kad 85 milijonų žmonių žūties kaina žmonija pagaliau išmoko istorijos pamokas. Suprato, kad prievarta - toli gražu ne tinkamiausias būdas problemoms spręsti, o ekonominiai ryšiai ir bendros vertybės tautas suartino. Savo ruožtu branduolinio karo pavojus privertė valstybes kurti abipusio atgrasymo sistemas, įžengėme į taikos ir klestėjimo epochą, kuri tęsis labai ilgai. O pesimistai teigia, kad nacionalizmas, politinis avantiūrizmas, vienos tautos pranašumo prieš kitą idėja, tikėjimas savo išskirtinumu - visa tai niekur nedingo.

Ar žmonija išties įgavo proto, ar mes, patys to nepastebėdami, atsidūrėme ant naujos siaubingos katastrofos slenksčio, nutarė išsiaiškinti Kolorado universiteto kompiuterijos fakulteto profesorius Aronas Klauzetas (Aaron Clauset). Jo tyrimo rezultatai buvo paskelbti žurnale „Science Advances“. Mokslininkas statistikos metodais išanalizavo didelį istorinių duomenų rinkinį apie karinius konfliktus nuo 1823 m. (prancūzų intervencija į Ispaniją) iki 2003 m. (JAV ir jų sąjungininkų įsiveržimas į Iraką). Per šį laiką pasaulyje įvyko iš viso 95 reikšmingi ginkluoti valstybių susidūrimai. Pagal žuvusių kareivių skaičių A.Klauzetas suskirstė karus į vietinius ir didelio masto. Didelio masto susidūrimais buvo laikomi karo veiksmai, per kuriuos žuvo daugiau kaip 26 625 kariškiai. Bet buvo įskaičiuoti ne visi konfliktai, pavyzdžiui „už borto“ liko karas Afganistane. Jis, aišku, priklauso prie didelių konfliktų, tačiau A.Klauzetas nagrinėjo tik kovas tarp valstybių, o karo veiksmai Afganistane priskirtini pilietinių karų kategorijai - SSRS palaikė vienos iš šalies viduje konfliktuojančių šalių interesus. Baisiausias, suprantama, buvo Antrasis pasaulinis karas - 16 milijonų žuvusių kareivių. Iš viso vyko 34 didelio masto karai.

Analizuodamas konfliktų dažnumą ir intensyvumą, amerikietis specialistas išskyrė 3 istorinius laikotarpius:

1. Nuo 1823 iki 1939 metų įvyko 19 didelių karų, jų periodiškumas - vienas per 6,2 metų.

2. Paskui nuo 1914 iki 1939 metų truko „Didžiosios prievartos“ epocha, kai vidutiniškai kas 2,7 metų įvyko 10 itin žiaurių kruvinų konfliktų.

3. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, įvyko vos penki konfliktai vidutiniškai kas 12,8 metų.

Tačiau, mano A.Klauzetas, sausa matematikos formulių kalba teigia, kad „ilga taika“ - tik tariama idilė. „Statistikos požiūriu ilga taika tik subalansuoja situaciją po agresijos protrūkio, į kurį žmonija įklimpo „Didžiosios prievartos“ epochoje, - tvirtina mokslininkas. - Tam tikra prasme dabartinė ramybė - tai iliuzija. Tiesiog lyginant su buvusia beprotybe dabartiniams „mėsininkams“ reikia labai pasistengti, kad žmonijai padarytų įspūdį. Bendras agresijos lygis per pastaruosius 100 metų nepasikeitė.

Beje, praeityje pasaulyje yra buvę ir ilgų absoliučios taikos epizodų, kai 18 metų planetoje nevykdavo nė vienas karas. Taip buvo XIX amžiuje, kai Rusijos ir Turkijos karas 1828 m. baigėsi, o Meksikos ir Amerikos konfliktas įsiliepsnojo tik 1846 m. A.Klauzeto skaičiavimais, ilgiausias taikus laikotarpis tarp Antrojo ir Trečiojo pasaulinių karų gali sudaryti 205 metus. Teoriškai karas gali prasidėti 2150 metais. Arba anksčiau.