1997 m. rugpjūčio 4 d. ramiuose globos namuose Prancūzijoje mirė senolė Jeanne Calment. Žinoma, miršta visi, bet ponia Calment išeiti neskubėjo – ji gyveno iki 122 metų ir pasiekė iki šiol neįveiktą ilgaamžiškumo rekordą.

O dabar Alberto Einšteino medicinos koledžo senatvės ekspertas dr. Janas Vijgas teigia, kad vargu ar greitai pamatysime daugiau tokių senolių. Gali būti, kad žmonija jau pasiekė galutinę ilgaamžiškumo ribą.

„Labai tikėtina, kad mes pasiekėme mūsų amžiaus lubas, - sako jis. – Bent jau kol kas, žmonės neįveiks 115 metų ribos.“

Dr. Vijgas ir jo padėjėjai, doktorantūros studentai Xiao Dongas ir Brandonas Milhollandas, trečiadienį žurnale „Nature“ publikavo tai įrodantį pesimistinį tyrimą, kuris gali užbaigti moksliniame pasaulyje nerimstančius debatus apie natūralų žmogiškosios gyvenimo trukmės barjerą.

Nors yra žinoma, kad 1900 m. JAV gimęs vaikas galėjo tikėtis išgyventi vidutiniškai vos iki 50 metų, o šiandien jo gyvenimo trukmė siektų 79 metus, o, pavyzdžiui, Japonijoje, net iki 83 metų, kai dr. Vijgas ir jo komanda glaudžiau ištyrinėjo išgyvenimo ir mirties duomenis, jie pamatė kai ką netikėto. Palyginę, kaip greitai augo kiekvienos amžiaus grupės populiacija, jie pastebėjo, jog greičiausiai pasaulyje didėjo senyvo amžiaus žmonių skaičius. Ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, augo ir senolių proporcija. Pavyzdžiui, 10-ame dešimtmetyje greičiausiai Prancūzijoje auganti amžiaus grupė buvo 102 m. amžiaus moterų. Jeigu ši tendencija būtų toliau tęsusis, šiandien greičiausiai auganti amžiaus grupė būtų 110 m. amžiaus moterų.

Tačiau paaiškėjo, kad tas senolių skaičiaus augimas nusistovėjo ir toliau nebeauga. Kai dr. Vijgas su studentais patikrino 40 šalių duomenis, jie visose jų pamatė tą patį: senyvo amžiaus populiacijų augimas ėmė lėtėti 9-ame dešimtmetyje, o, maždaug prieš dešimtmetį, visai sustojo. Mokslininkai teigia, kad taip yra todėl, kad žmonija pasiekė viršutinę savo ilgaamžiškumo ribą.

Kad patvirtintų šią hipotezę, jie išanalizavo Tarptautinės ilgaamžiškumo duomenų bazės informaciją apie 534 žmones, išgyvenusius iki nepaprastai ilgo amžiaus. Dr. Vijgas su kolegomis pastebėjo, kad 1968 m. ilgiausiai išgyvenęs žmogus mirė sulaukęs 111 m. 10-ame dešimtmetyje tas skaičius pasiekė maždaug 115 m. ribą ir nuo to laiko nebeauga. Nepaisant medicinos revoliucijos, su labai retomis išimtimis, tokiomis kaip ponia Calment, praktiškai niekas neperžengia 115 metų slenksčio.

Kad ištyrinėtų visas ilgaamžiškumo galimybes, jie taip pat apskaičiavo tikimybę, kad kas nors pralenks jos pasiektą amžiaus rekordą, ir atrado, kad ta tikimybė siekia beveik nulį.

„Mums reikėtų aplankyti 10 000 tokių pasaulių kaip mūsų, kad rastume bent vieną žmogų, kuris išgyventų iki 125 metų“, - sako dr. Vijgas.

Įvertinus dabartinius duomenis, mokslininkai prognozuoja, kad šios tendencijos tęsis ir ateityje. „Mes manome, kad seniausias gyvenantis žmogus numatomoje ateityje bus maždaug 115 metų“, - teigia tyrėjai.

Kai dr. Vijgas su studentais patikrino 40 šalių duomenis, jie visose jų pamatė tą patį: senyvo amžiaus populiacijų augimas ėmė lėtėti 9-ame dešimtmetyje, o, maždaug prieš dešimtmetį, visai sustojo. Mokslininkai teigia, kad taip yra todėl, kad žmonija pasiekė viršutinę savo ilgaamžiškumo ribą.

Leonardas P. Guarente, M.I.T. biologijos profesorius, teigiamai įvertino naująjį tyrimą, ir sako, kad jis patvirtino tą išvadą, kurią jis pasiekė metų metus tyrinėdamas senėjimo procesus.

„Šis tyrimas yra gera dozė vaistų tiems, kurie sako, kad žmogaus amžius neturi ribų“, - teigia dr. Guarente.

Vidutinis žmonių amžius ėmė augti maždaug nuo XIX a. pabaigos, kai dėl medicinos pažangos pradėjo mirti mažiau vaikų. Pastaraisiais dešimtmečiais pasiekti proveržiai lėmė, kad ir suaugusieji gali džiaugtis kur kas geresne sveikata, ypač dėl geresnės mitybos ir mažesnio rūkalių skaičiaus. Vis dėlto, kad ir kokie dideli būtų moderniųjų laikų pasiekimai, jie neatsuko atgal biologinių laikrodžių.

Remdamasis savo eksperimentais, dr. Vijgas teigia, kad senėjimą galima apibūdinti kaip žalą DNR ir kitoms organizmo molekulėms. Organizmas geba pataisyti dalį tos žalos, bet bėgant metams ji vis didėja.

„Tam tikru metu, jos susikaupia per daug, ir žmogus miršta“, - sako dr. Vijgas.

Geriausia dabar mūsų turima viltis yra ne bandyti padidinti maksimalią amžiaus trukmę, bet prailginti sveiko gyvenimo metus, pasitelkiant sveikos gyvensenos įpročius ir galbūt netgi vaistus, kurie pataisytų dalį bėgant metams susikaupiančios DNR žalos, teigia jis.

Nuotraukoje: Seniausia pasaulio moteris Jeanne Calment sulaukė 122 m.