Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda nepraleidžia nei vieno Eurolygos mačo Kaune, kuomet žaidžia JE numylėtas „Žalgiris“. Didįjį Ketvirtadienį pilnutėlėje Nemuno salos arenoje vykusių paskutiniųjų šio sezono reguliaraus Eurolygos sezono varžybų didžiosios pertraukos metu kalbintas Lietuvos vadovas nuožirdžiai pasidžiaugė it feniksas iš pelenų šiemet prisikėlusia legendine mūsų šalies krepšinio komanda, pareiškęs savo nuomonę, kad „Žalgiris“ jau atnešė Velykinę šventę į Kauną, o jeigu dar laimės Miunchene (kauniečiai lemiamas rungtynes dėl patekimo į išsvajotąjį aštuntuką žais balandžio 14 d. su vietos „Bayern“ – red.past.), visa Lietuva nusidažys žaliai-baltai. To tikimės ir mes, ištikimi lietuviško krepšinio gerbėjai, na o šių eilučių autorius minėtą balandžio 6-ąją išvydo žalgiriečių pergalę prieš Tel Avivo „Maccabi“ gyvai su virš 15 tūkst. fanų specialiai 2011 m. Europos krepšinio čempionatui pastatytoje „Žalgirio“ arenoje. Įspūdžiai, patirti Kaune tą vakarą turbūt prilygsta nebent legendinėms 1983-1989 metų Kauno „Žalgirio“ ir Maskvos CASK batalijoms, tačiau šiais laikais yra kur kas daugiau technologijų, publikos „užvedinėjimo“ ir pramogų industrijos stebuklų, dėl ko varžybų stebėjimas didžiausioje Lietuvoje krepšinio arenoje patirta ekstaze pralenkia bet kokį kitą pasaulio kraštą, netgi stipriausia laikomos NBA finalų rungtynės nesuteiks tokio malonumo mums, lietuviams krepšinio aistruoliams. Ypatingai buvo malonu išvysti Kaune gimusio, bet Kanadoje užaugusio ŠALFASS jaunių krepšinio turnyruose dažnai dalyvavusio Mississauga „Anapilio“ komandos garbę gynusio, vieno „Žalgirio“ dabartinių lyderių Igno Brazdeikio sėkmingą pasirodymą, o po varžybų vykusioje spaudos konferencijoje kauniečių vyr. trenerio Kazio Maksvyčio užklausiau, ar ne pats laikas užmesti „tinklus“ ir ant dar vieno Šiaurės Amerikos lietuvio krepšininko Mato Buzelio, kuriam piešiama itin šviesi ateitis. Na o iki pat rungtynių su Izraelio čempionais paskutinės sekundės jų baigtis buvo neaiški, ir dar blogiau, per 21 iki mačo pabaigos likusią sekundę kauniečiams tebepirmaujant vos vienu tašku (68:67) žydų komanda rengė lemiamą ataką, tačiau varžovų legionieriaus amerikiečio W. Baldwin IV metimas, atliktas iš gan patogios padėties, atsitrenkė į lanką, „Žalgirio“ vyrai atsikovojo kamuolį ir 15 tūkstančių žaliai-baltos komandos gerbėjų vos „nenunešė“ arenos stogo! Kaip taikliai yra pasakęs treneris K. Maksvytis, kuomet prieš Senajame žemyne stipriausios klubinių komandų Eurolygos varžybas įeini į „Žalgirio“ areną ir tą pat akimirką išgirsti suošiant daugiatūkstantinę gerbėjų minią, klausimas, kas laimės tas rungtynes, turi kur kas aiškesnį atsakymą, negu bet kada anksčiau...kauniečiai šiemet namuose laimėjo 13 iš 17 reguliaraus sezono mačų. Neveltui per mačo su Tel Avivu didžiąją pertrauką Nemuno saloje specialiu žaliai-baltu krepšinio kamuoliu su visų žalgiriečių parašais buvo apdovanotas jau 300,000-asis šį sezoną Kauno „Žalgirio“ arenos lankytojas. Didįjį Ketvirtadienį po pergalingų rungtynių su „Maccabi“ jam antrino ir kitas treneris, praeityje garsus „Žalgirio“ krepšininkas Gintaras Krapikas, puikiai prisimenantis legendines batalijas pereito šimtmečio devintojo dešimtmečio pabaigoje prieš maskviečius. Energingai gestikuliavęs 15 tūkstančių ištikimiausių Europos krepšinio gerbėjų, kauniečių vedlys buvo įsitikinęs, kad be Kauno Nemuno saloje susirinkusios „išprotėjusios“ minios sukelto kurtinančio triukšmo „Žalgiris“ niekaip nebūtų apsigynęs nuo paskutinės „Maccabi“ atakos. Rungtynių pabaigoje susidariusi situacija padiktavo tokias aplinkybes, kad reikėjo įkaitinti arenos atmosferą iki maksimumo, decibelų skaičius pasiekė tokią viršūnę, kad išmanieji prietaisai rodė, jog privalome palikti tą aplinką, nes tapo per garsu, pavojinga ausims. Visgi lemiamas varžovų metimas skriejo pro šoną ir Kaunas nieko nelaukiant pradėjo švęsti Velykas. Prisikėlimas „Laikinojoje sostinėje“ įvyko anksčiau nei per Didįjį Sekmadienį, o dabar laukiame antrojo Velykinio stebuklo Miūnchene. Kaunas jau pasiruošęs žaliai-baltai jūrai.

Laurynas R. Misevičius

Autoriaus nuotraukos