Saudo Arabijoje vykusioje 45-ojoje Pasaulio paveldo komiteto sesijoje patvirtinta Kauno modernizmo architektūros paraiška „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“.
Tarpukario architektūra tapo penktąja mūsų šalies vertybe, pelniusia prestižinį UNESCO statusą. Rugsėjo 18 d. miesto tarpukario pastatai ir jų įvairovė Žaliakalnyje bei Naujamiestyje pripažinti kaip reikšminga vertybė visai žmonijai, dabarties ir ateities kartoms.
Kaunas sulaukė svarbiausio pripažinimo ne tik miestui, bet ir visai šaliai – miesto vardas nuo šiol bus sutinkamas UNESCO Pasaulio paveldo sąraše. Rijade, 45-ojoje Pasaulio paveldo komiteto sesijoje, patvirtinta paraiška „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“. Ja Naujamiesčio ir Žaliakalnio teritorijos su daugiau kaip 1500 unikalių tarpukario pastatų pelnė pasaulinį pripažinimą.
Kauno modernizmo architektūra įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, bet Lietuva privalės per pusantrų metų įgyvendinti ekspertų rekomendacijas.
Ministras: branginsime, saugosime ir dalinsimės
„Kauno modernizmo architektūra įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą! Tai yra istorinis momentas, ypač turint omenyje, kad Kauno modernizmas yra gana naujas paveldas ir ypač įvertinant, kaip istoriškai, politiškai mums svarbus tas periodas, kai gimė ir vystėsi mūsų modernusis valstybingumas“, – BNS sakė kultūros ministras Simonas Kairys.
Praėjusį pirmadienį Pasaulio paveldo komiteto nariams nubalsavus už Kauno modernizmo architektūros įtraukimą į Pasaulio paveldo sąrašą, Lietuvos ambasadorė UNESCO Jolanta Balčiūnienė pakvietė visus atvykti į Kauną.
„Mes neabejojame, kad Kauno modernizmas yra globalios reikšmės vertybė. Mes ją branginsime, saugosime ir dalinsimės“, – sakė ji.
Kultūros ministro teigimu, Pasaulio paveldo komiteto sprendimas buvo netikėtas.
Prieš išvykdami į sesiją Lietuvos atstovai kėlė tikslą, kad paraiška „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“ būtų grąžinta rengėjams su prašymu atlikti mažesnės apimties pakeitimus, o ne tobulinti iš esmės.
„Kad šioje sesijoje Kaunas bus įrašytas į UNESCO tikrai šansų daug nebuvo“, – sakė S. Kairys.
Anot Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato pranešimo, Kauno paraišką ir jai palankų sprendimą rėmė dauguma UNESCO Pasaulio paveldo komiteto narių, tarp jų – Omanas, Italija, Indija, Bulgarija, Graikija, Belgija, Argentina ir kitų valstybių atstovai.
Ministro teigimu, Kauno paraiškos rengėjai ir ambasada prie UNESCO atliko žygdarbį.
„Kauno modernizmo paveldas yra gana jaunas paveldas, tai irgi yra tam tikra tendencija, ir džiugu, kad Kaunas yra jos avangarde. Labai tikiuosi, kad, kaip ir paraiškoje parašyta „optimizmo architektūra“, tai įkvėps mums to optimizmo ir šiais neramiais laikais, ir bus ta stiprybė ir žiūrint į ateities procesus“, – teigė kultūros jis.
Tikimasi, kad rekomendacijas pavyks įgyvendinti
Prieš priimdami sprendimą komiteto nariai pateikė Kaunui tam tikras rekomendacijas. „Šalis pareiškėja Pasaulio paveldo centrui iki 2025 metų gruodžio 1 dienos turi pateikti ataskaitą apie paminėtų rekomendacijų įgyvendinimą, kad Pasaulio paveldo komitetas ją įvertintų per 48 sesiją“, – teigiama sprendime.
Lietuva įsipareigojo iki šios datos parengti Kauno Naujamiesčio tvarkymo planą, patikslinti vertybės ribas ir jos buferinę zoną atsižvelgiant į Kauno išskirtinę visuotinę vertę. Taip pat reikės patobulinti Kauno modernizmo valdymo planą siekiant, kad jame būtų numatyti aiškūs mechanizmai, užtikrinantys išskirtinės vertės ir jos vertingųjų savybių išsaugojimą, nustatyti naujos plėtros sąlygas, projektinės veiklos gaires, poveikio paveldui vertinimo procedūras.
Kairys įsitikinęs, kad rekomendacijas pavyks įgyvendinti.
„Be abejo, UNESCO suteikia ne tik garbę, ne tik pasididžiavimą, ne tik stipriausią ženklą kalbant apie turizmą, bet tai yra ir tam tikros pareigos šalia didžiulių galimybių. Taip, buvo tam tikri ekspertų pastebėjimai, juos reikės įvertinti, į juos atsižvelgti, į tai pirmiausia turės įsiklausyti Kauno miestas. Manau, kad turint tą energiją po šiandienos sprendimo, visus tuos dalykus įmanoma padaryti“, – BNS pirmadienį sakė kultūros ministras.
Išskirtinis miestas Europoje
Kauno miesto savivaldybės teigimu, po pirmadienio sprendimo Kaunas yra vienintelis Europos miestas, reprezentuojantis didelio masto urbanizaciją tarpukariu, įvairiapusę modernistinę architektūrą.
„Kiekvienas kaunietis gali ir turi didžiuotis. Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių vaikščiodami po miestą šypsodavosi. Nuo šiol šypsenos bus dar platesnės, jų bus daugiau. Turime naują Kauno vizitinę kortelę – UNESCO statusą. Tarpukario Kauno statiniai, jų įvairovė, viską jungiantis optimizmas – išskirtiniai ne tik Lietuvoje, Europoje, bet ir visame pasaulyje.
Kelias to link ilgas, bet rezultatyvus. Nuoširdžiai dėkoju ir sveikinu visus paveldo puoselėtojus, nominacinę paraišką rengusius ekspertus, Kaunui Saudo Arabijoje atstovavusią delegaciją ir visus, kurių dėka toliau galime garsinti unikalų paveldą ir mūsų miesto vardą“, – su istoriniu pasiekimu pasveikino Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
„Į tarptautinius vandenis Kauno paveldas išplaukė su Europos paveldo ženklu ant 44 pastatų. UNESCO statusas Naujamiesčio ir Žaliakalnio teritorijoms, jose esančiai architektūrai, gamtiniam karkasui ir visoms urbanistikos vertybėms – neabejotina sėkmės istorija ir aukščiausias laimėjimas. Tai prisidės prie jų išsaugojimo, pritrauks modernizmu besidominčius užsienio turistus“, – kalbėjo į sesiją Rijade išvykęs Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
Pasak jo, Lietuvos delegacija Saudo Arabijoje sulaukė didelio palaikymo Kaunui ir papildomo susidomėjimo kitomis UNESCO vertybėmis Lietuvoje – Vilniaus istoriniu centru, Kuršių nerija, Kernavės archeologine vietove bei Struvės geodezinėmis lankomis.
Pasaulio paveldo komiteto sesijoje mūsų šaliai atstovavo Lietuvos nuolatinė atstovė prie UNESCO, nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Jolanta Balčiūnienė, Kauno nominacinės bylos autoriai – Sigita Bugenienė, Marija Drėmaitė, Saulius Rimas, Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė.
Jie kitiems delegatams pristatė Kauno nominacinę bylą – daugiau kaip 400 puslapių dokumentą, kurio rengimu ir finansavimu rūpinosi Kauno miesto savivaldybės administracija, koordinavo Kultūros paveldo skyriaus specialistai, konsultavo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas, didžiulį įdirbį atliko įvairūs ekspertai.
2021 m. sausį Kauno modernizmo nominacinė paraiška „Kauno modernizmas: optimizmo architektūra, 1919–1939“ iškeliavo į Pasaulio paveldo centrą Paryžiuje.
Kauno modernizmas
Pasaulio paveldo sąraše Kaunas – vienintelis Europos miestas, reprezentuojantis didelio masto urbanizaciją tarpukariu, įvairiapusę modernistinę architektūrą. 1919–1939 m. iškilę pastatai išsiskiria unikaliomis modernizmo stilių interpretacijomis, kuriose galima atpažinti art deco, neoklasicizmo, tradicionalizmo, funkcionalizmo ir kitas įtakas.
Pasaulio paveldo sąrašui Kaunas reikšmingas kaip valstybės, miesto, visuomenės ir kultūrinio tapatumo kūrimo bei vertybių kaitos pavyzdys. Jis reprezentuoja visą naująją Europą – valstybes, kurios gimė po Pirmojo pasaulinio karo, žlugus imperijai. Visos jos kūrėsi naujas tapatybes, bet Kauno laikinosios sostinės statusas tapo unikalus ir geriausiai išliko.
Kauno modernizmas susiformavo ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai miestas buvo Lietuvos laikinoji sostinė, Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą.
Kaune yra kelios dešimtys išskirtinės modernistinės architektūros pavyzdžių.
Pirmadienį patvirtintoje paraiškoje pristatomas Kauno, 1919–1939 metų laikinosios Lietuvos sostinės, kūrimo fenomenas. Joje pažymima, tai yra išskirtinis moderniojo miesto, kuriam būdinga greita urbanizacija ir modernizacija, pavyzdys, pasižymintis įvairiomis vertybių ir siekių išraiškomis, susijusiomis su optimistišku tikėjimu nepriklausoma ateitimi. Teigiama, kad Kauno architektūra reprezentuoja daugialypę modernizmo prigimtį ir atskleidžia naujai kylančios modernios valstybės optimistinį mentalitetą ir ambicingus naujos sostinės statybos lūkesčius, persipynusius su miesto bei krašto tradicijomis.
Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašomi išskirtinę visuotinęs vertę turintys kultūros ir gamtos paveldo objektai ir vietovės.
Lietuvoje iki šiol buvo keturi į šį sąrašą įrašyti objektai: Vilniaus istorinis centras, Kernavės archeologinė vietovė, Kuršių nerija ir Struvės geodezinio lanko punktai.
UNESCO Pasaulio paveldo komiteto 45-ojoje sesijoje Rijade į Pasaulio paveldo taip pat įrašyta Kuldyga Latvijoje, viduramžių žydų paveldas Erfurte, Vokietijoje, vikingų laikų žiedinė tvirtovė Danijoje, archeologinė senovės Jeriko vietovė Palestinoje ir kiti objektai ar vietovės.
