Šeštadienį prasidėjusi netikėta „Hamas“ ataka prieš Izraelį įtraukė ir aplinkines teritorijas. Ne kartą Izraelis buvo apšaudytas iš Libano teritorijos, kurioje dominuoja kita teroristinė organizacija ir politinė grupė „Hezbollah“. Pažvelkime iš arčiau, kas ši organizacija.
Irano remiama musulmonų šiitų grupuotė „Hezbollah“ iš šešėlinės grupuotės, įkurtos per 1975–1990 m. Libano pilietinį karą, tapo gerai ginkluota jėga, turinčia didelę įtaką Libano valstybei. Vakarų šalys ir JAV sąjungininkės Persijos įlankos šalys „Hezbollah“ įvardija kaip teroristinę organizaciją.
Šaknys
Irano revoliucinė gvardija 1982 m. įkūrė „Hezbollah“, siekdama skleisti islamo revoliuciją ir kovoti su Izraelio pajėgomis, įsiveržusiomis į Libaną. Vadovaudamasi Teherano šiitų islamistine ideologija, „Hezbollah“ verbavo Libano musulmonus šiitus.
Pilietinio karo pabaigoje „Hezbollah“ kovojo su Izraelio pajėgomis, okupavusiomis daugiausia šiitų apgyvendintus pietus. Per metų metus trukusį partizaninį karą 2000 m. Izraelis pasitraukė.
Savo karinę pažangą „Hezbollah“ pademonstravo 2006 m. per penkias savaites trukusį karą su Izraeliu, kuris kilo po to, kai „Hezbollah“ peržengė Izraelio sieną, pagrobė du karius, o kitus nužudė. Per susirėmimą Libane žuvo 1 200 žmonių, daugiausia civilių, ir 158 izraeliečiai, daugiausia kariai. Tada „Hezbollah“ paleido tūkstančius raketų į Izraelį.
Grupuotės karinė galia išaugo po to, kai 2012 m. ji buvo dislokuota Sirijoje, kad padėtų prezidentui Basharui al-Assadui kovoti su daugiausia sunitų sukilėliais.
„Reuters“ skelbia, kad Libano saugumo pareigūnų ir Vakarų žvalgybos teigimu, su „Hezbollah“ susijusios grupės devintajame dešimtmetyje rengė savižudžių išpuolius prieš Vakarų ambasadas ir taikinius ir grobė vakariečius.
Jungtinės Valstijos laiko „Hezbollah“ atsakinga už savižudžio sprogdintojo išpuolį, per kurį 1983 m. Beirute buvo sunaikinta JAV jūrų pėstininkų būstinė ir žuvo 241 kariškis, ir už tais pačiais metais įvykdytą savižudžio sprogdintojo išpuolį prieš JAV ambasadą. 1983 m. savižudis sprogdintojas taip pat susisprogdino Prancūzijos kareivinėse Beirute, žuvo 58 prancūzų desantininkai.
„Hezbollah“ lyderis Nasrallah 2022 m. interviu, kurį cituoja „Reuters“, teigė, kad išpuolius įvykdė nedidelės grupės, nesusijusios su „Hezbollah“.
Argentina kaltina „Hezbollah“ ir Iraną dėl 1994 m. įvykdyto žydų bendruomenės centro Buenos Airėse sprogdinimo, per kurį žuvo 85 žmonės, ir dėl 1992 m. įvykdyto išpuolio prieš Izraelio ambasadą Buenos Airėse, per kurį žuvo 29 žmonės. Abi šalys neigia atsakomybę.
Regioniniai tikslai
„Hezbollah“ giriasi, kad turi gana tikslių raketų, kurios esą gali pataikyti į taikinius visoje Izraelio teritorijoje. 2021 m. „Hezbollah“ lyderis Sayyedas Hassanas Nasrallah sakė, kad grupuotė turi 100 tūkst. kovotojų.
Vienas svarbiausių teroristinės grupės rėmėjų – Iranas. Būtent jis suteikia „Hezbollah“ ginklų ir padeda finansiškai.
Iranas teikia „Hezbollah“ ginklų ir pinigų. Jungtinių Valstijų skaičiavimais, pastaraisiais metais Iranas jai kasmet skirdavo šimtus milijonų dolerių.
„Hezbollah“ palaiko glaudžius ryšius su kitomis Irano remiamomis grupuotėmis visame regione, įskaitant palestiniečių grupuotes „Hamas“ ir „Islamo džihadas“. Per šeštadienio išpuolį „Hezbollah“ pareiškė, kad palaiko „tiesioginius ryšius su palestiniečių pasipriešinimo vadovybe“.
Neoficialiais duomenimis, „Hezbollah“ dalyvauja kovose Irake ir padeda ruošti Irano kovotojus. Saudo Arabija ne kartą tikino, kad „Hezbollah“ kovoja ir remia Irano sąjungininkus husius, tačiau teroristinė organizacija tai neigia.
Kaip savo komentare teigia „Atlantic Council“ ekspertas Davidas Daoudas, dalis Irano regioninės strategijos – plėtoti savo įgaliotinių ginklų gamybos pajėgumus, o būtent tai pavyko pasiekti su „Hezbollah“ Libano pietuose, Jemeno husiais ir Gazos Ruože.
„Iranas ir „Hezbollah“ siekia pasinaudoti įtampa tarp arabų ir žydų, kad sukurtų tai, kas žargonu vadinama „frontų suvienijimu“, – tikina ekspertas.
Padėtis Libane
„Hezbollah“ teroristinės grupuotės įtaką lemia du veiksniai – turimas ginklų arsenalas ir daugelio šiitų parama. Pastarieji teigia, kad būtent „Hezbollah“ gina Libaną nuo Izraelio. Šalies partijos, nepalaikančios teroristinės organizacijos, tikina, kad grupuotė pakenkė valstybei ir įtraukia Libaną į konfliktus.
Į politiką „Hezbollah“ aktyviau įsitraukė 2005 m., kai sąjungininkė Sirija pasitraukė iš Libano po to, kai buvo nužudytas buvęs ministras pirmininkas Rafikas al-Hariri, simbolizavęs Saudo Arabijos įtaką Libane.
Vėliau JT remiamas teismas už akių nuteisė tris „Hezbollah“ narius dėl šios žmogžudystės. „Hezbollah“ neigia bet kokį savo vaidmenį, vadindama teismą savo priešų įrankiu.
2008 m. kova dėl valdžios su Vakarų ir Saudo Arabijos remiamais Libano priešininkais peraugo į trumpą konfliktą. „Hezbollah“ teroristai užėmė dalį Beiruto po to, kai Vyriausybė pažadėjo imtis veiksmų prieš grupuotės karinių ryšių tinklą.
2016 m. Libano prezidentu tapo „Hezbollah“ artimas krikščionių politikas Michelis Aounas. Po dvejų metų „Hezbollah“ ir jos sąjungininkai laimėjo daugumą parlamente. Ši dauguma buvo prarasta 2022 m., tačiau grupuotė ir toliau turėjo didelę įtaką. Ir dabar „Hezbollah“ ją turi Vyriausybėje ir įstatymų leidėjų parlamente.
