Pandemijos metu trečdalis žmonių patyrė psichologinių problemų, emocinių sunkumų bei sukrečiančių įvykių, rodo tyrimo duomenys. Panašus skaičius gyventojų patyrė nerimą, baimę, vienatvę, tačiau ne visi moka sau padėti – maždaug dešimtadalis problemas bando spręsti daugiau rūkydami ar vartodami alkoholį, kiti nedaro nieko.
Ketvirtadienį Krizių įveikimo centras ir „KOG Institutas“ pristatė lietuvių psichologinės būsenos tyrimo duomenis. Tyrime apklausta virš 1000 Lietuvos gyventojų nuo 16 iki 64 metų.
Krizių įveikimo centro psichologė psichoterapeutė Simona Glodenienė pažymėjo, kad žmonių emocinė sveikata yra paveikta pandemijos, o tai apsunkina krizių išgyvenimus ir sprendimus. Anot jos, tai galima matyti ir lyginant 2021 metų situaciją su 2019 metais atliktu tyrimu.
Trečdalis yra patyrę sukrečiančių įvykių
Kaip informavo socialinių mokslų daktarė, „KOG instituto“ direktorė Eleonora Šeimienė, tyrimo metu paaiškėjo, kad 44 proc. gyventojų yra patyrę arba šiuo metu patiria psichologines problemas, o beveik trečdalis teigia, kad šiuo metu turi artimųjų, kurie išgyvena psichologinius sunkumus.
Trečdalis apklaustųjų taip pat tvirtino pandemijos kontekste patyrę emocinių sunkumų ar sukrečiančių įvykių. 36 proc. gyventojų patyrė nerimą, baimę, nežinią, 31 proc. – vienatvę, atsiribojimą nuo žmonių, 21 proc. susidūrė su finansiniais sunkumais pandemijos kontekste.
„Kiti psichologiniai iššūkiai – santykiai su artimaisiais, kolegomis, sunkumai darbe, paties ar artimojo susirgimas COVID-19, sunkumai namuose prižiūrint mažamečius vaikus“, – vardijo E. Šeimienė.
Kalbėdama apie tai, kaip žmonės bando sau padėti, E. Šeimienė išskyrė, kad 65 proc. žmonių tai daro eidami pasivaikščioti, medituodami, o 44 proc. sako su emociniais sunkumais bandė susidoroti kalbėdami su artimaisiais, draugais.
„Dešimtadalis kreipėsi į psichologą ar psichoterapeutą, maždaug dešimtadalis bando problemas spręsti daugiau rūkydami, vartodami alkoholį, 13 proc. nedarė nieko ir laukė, kol pagerės“, – tyrimo medžiaga dalijosi „KOG instituto“ direktorė.
Miego sutrikimai ir liūdesys, apatija
Šiemet daugiau gyventojų patyrė krizes. Anot Krizių įveikimo centro psichologės psichoterapeutės S. Glodenienės, pandemijos metu žmonės pastebėjo tokius požymius kaip miego ir valgymo sutrikimai, apetito pokyčiai, nerimo pojūtis, nuotaikos pasikeitimai, užeinantis liūdesys ar apatija, dirglumas.
„Visi šie požymiai yra normalūs, pasireiškia kiekvienam žmogui tam tikrais gyvenimo momentais. Svarbu tai, kad patirti krizę ir krizinius išgyvenimus yra visiškai įprasta ir normalu, esame juos patyrę ir dar patirsime“, – tvirtino S. Glodenienė.
Jai antrino ir E. Šeimienė. Keturi iš dešimties gyventojų sako greitai susierzinantys, kaip kitus krizės požymius išskiria miego trūkumą, jaučiamą nerimą, nenorą imtis veiklos. Šią situaciją lyginant su 2019 metais, matome, kad žmonių emocinė savijauta pablogėjo, o prieš dvejus metus situacija buvo geresnė, pridūrė E. Šeimienė.
Kaip pasirūpinti savimi?
Visų pirma, svarbu priimti savo būseną ir atpažinti, kad tuo metu nėra paprasta, teigė S. Glodenienė. Jos teigimu, taip pat svarbu pastebėti, kokie galėtų būti poreikiai, gali būti naudinga pristabdyti tempą, tiek daug iš savęs nereikalauti ir daugiau dėmesio skirti savo būsenai, o ne darbo projektams ar dideliems lūkesčiams.
„Svarbu išbandyti tuos būdus, kurie padeda, kalbėtis su žmonėmis, kurie kitaip tvarkosi, bet išgyvena kažką panašaus, klausti, kas jiems padėjo“, – rekomendavo S. Glodenienė.
Vis dėlto, pabrėžė ji, jei tokia sunki būsena tęsiasi kelis mėnesius ir daugiau, jei ji negerėja, o atvirkščiai – sunkėja ir trukdo kasdienei veiklai, verta susisiekti su specialistu ir pasitarti.
„Tai nereiškia, kad, nuėjus į konsultaciją, reikia įsipareigoti ilgam ir sudėtingam procesui – tai gali būti viena konsultacija, kurios metu galima pasitarti, kaip suprasti savo būseną, ar reikalinga psichologo pagalba, kokius resursus galima pasitelkti. Nereiškia, kad jei nueisi pas psichologą, teks užsiimti ilgu procesu“, – akcentavo S. Glodenienė.
Beveik pusė nemano, kad kreiptis pagalbos yra normalu
Eleonora Šeimienė pasakojo ir apie žmonių nuostatas apie pagalbos ieškojimą. 46 proc. apklaustųjų abejoja ir nemano, kad kreiptis į psichologą yra normalu. Vis dėlto yra ir teigiamų pokyčių – per dvejus metus nuo 2019 metų 9 proc. paaugo skaičius tų, kurie galvoja, kad kreiptis pagalbos yra normalu.
„Situacija pamažu keičiasi. Moterys labiau mano, kad yra normalu kreiptis pagalbos, jaunesni gyventojai taip pat labiau linkę, yra atviresni psichologo pagalbai. Vyrai galbūt mažiau identifikuoja ir pripažįsta, kad patiria sunkumų, abejoja, kad yra normalu kreiptis pagalbos į psichologą“, – pasakojo E. Šeimienė.
Anot jos, pandemijos metu psichologai taip pat pastebi padidėjusį besikreipiančių žmonių skaičių.
