Klimato kaita keičia gyvenimą Ilinojuje: ekspertams perspėjant apie vis šiltesnes žiemas, didesnį kritulių skaičių ir karštesnes bei sausesnes vasaras, mūsų valstijos gyvajai gamtai taip pat teks prisitaikyti.
Antradienį aplinkosaugos organizacija „Nature Concervancy“ paskelbė ataskaitą, kurioje vertina besikeičiantį Ilinojaus klimatą ir poveikį valstijos ekosistemoms.
Kai kurios vietinės rūšys tikėtinai toliau klestės, o štai kitoms gresia nykimas. Šylantis vanduo daro poveikį vandens gyvūnams, o gausesni krituliai ir daugiau potvynių gali pakenkti vietos rūšių arealams, sugriauti ekosistemų pusiausvyrą.
„Važiuojant per Ilinojų ir matant gigantiškus vietos panoramą dominuojančius kukurūzų ir sojų pupelių laukus, į kuriuos vienur kitur įsiterpia miestai ir miesteliai, sunku patikėti, kad kadaise valstiją sudarė turtinga miškų, pelkių, prerijų ir vandens telkinių mozaika, kurioje knibždėte knibždėjo pačių įvairiausių gyvių“, – rašoma organizacijos ataskaitoje.
Šiandien Ilinojuje praktiškai nelikę nei prerijų, nei pelkynų, kurios visada buvo laukinės gamtos namai, o ir jų likučiai nebeatrodo taip, kaip anksčiau. Pasak ataskaitos, klimato kaita gali dar labiau paskatinti jų nykimą. Pasak ekspertų, pokyčių smūgį sušvelninti galima skiriant daugiau dėmesio ne tik natūralių ekosistemų saugojimui, bet ir jų atkūrimui.
Štai kas tikėtinai laukia vabzdžių, augalų ir laukinės gamtos, klimato kaitai Ilinojuje pagaunant pagreitį:
Medžiai. Atlikus daugiau nei 100 skirtingų medžių rūšių vertinimą, padarytos išvados, kad vienos rūšys yra pajėgesnės atsilaikyti prieš besikeičiantį klimatą nei kitos. Sąrašo viršuje atsidūrė tikrasis dervamedis, sparnuotoji vinkšna (guoba) ir kryžialapis ąžuolas. Sunkumų prisitaikant gali kilti glotniavaisiui kaštonui, amerikinei liepai ir epušei. Išgyvenusioms medžių rūšims gali tekti rungtis dėl išteklių su invazinėmis rūšimis, įskaitant apskritalapį smaugiką ir amūrinį sausmedį, kurie, keičiantis klimatui, gali imti klestėti. Kai kurios augalų rūšys, pavyzdžiui invazinė kalninė puerarija (kudzu), gali plisti toliau į šiaurę. Nesikeičiantis klimatas gali pasirodyti palankus ir kai kuriems vabzdžiams, pavyzdžiui, invaziniam kenkėjui žaliajam blizgiavabaliui (Agrilus planipennis), kuris jau yra sunaikinęs milijonus medžių.
Paukščiai. Pastaruoju metu sparčiai mažėja kai kurių vietinių Didžiųjų Ežerų regiono paukščių rūšių, o 2019 metų tyrimo duomenimis, Šiaurės Amerikoje dabar yra 29 % mažiau nei prieš 50 metų. Paukščiai, įskaitant geltonuosius karklius, prie klimato kaitos prisitaikyti turėtų nesunkiai, o vis ankstėjant pavasariui, jie net gali spėti išperėti dvi jauniklių vadas per sezoną. Keletas rūšių keliasi labiau į šiaurę, įskaitant mėlynąjį kardinolą ir žuvinę varną. Tačiau gausios liūtys gali gerokai pakenkti paukščių rūšims, sukančioms lizdus upelių pakrantėse, tokioms kaip migruojantis Luizianos srovinukas.
Žuvys. Šiltėjantys vandens telkiniai, dažnėjantys potvyniai ir sausros neigiamai atsilieps beveik 200 mūsų valstijoje esančių vandens gyvių rūšių, kai kurioms iš jų jau dabar sparčiai nykstant. Šiltavandenių žuvų populiacija plėsis, o šaltavandenių – trauksis. Karščio bangos gali pakenkti žuvų augimui ir ilgalaikei reprodukcijai. Šiltėjančios žiemoms, o ežerui menkiau apsitraukiant ledu, tai neigiamai atsiliepia kai kurių žuvų žiemojimui, įskaitant Šiaurės Amerikos sterką. Į nykstančių rūšių sąrašą įtrauktoms vietinėms geldutėms didelį pavojų kelia gausūs žiemos ir pavasario lietūs.
Augalai. Tikėtina, kad lengviausiai klimato pokyčius pakels vietiniai prerijų augalai, lengvai išgyvenantys sausras, tokie kaip didžioji mėlynstiebė, prerijų klemalis ir smailialapė liatra. Gali gerokai padaugėti invazinių augalų rūšių, geriau prisitaikiusių prie šiltesnės temperatūros. Paplitusi piktžolė alepinis sorgas (Johnsongrass), užauganti net iki 8 pėdų aukščio, gali būti vienas tų augalų, kuriems šiltėjantis klimatas gali itin išeiti į naudą, ir padėti plisti toliau į šiaurę. Šiltėjantis klimatas gali pakoreguoti gėlių žydėjimo periodus, o tai kelia didelį pavojų drugeliams, kuriems žiedų nektaras yra pagrindinis maisto šaltinis.
