Praėjusią savaitę įvykusi mirtina avarija, per kurią žuvo „Tesla Model S“ autonominį elektromobilį vairavęs testuotojas, dar kartą mums priminė, kokia trapi yra ši technologija.

Kaip pažymi pati kompanija, autopiloto technologija, kontroliavusi Joshua Browno vairuojamą automobilį, kai šis rėžėsi į sunkvežimį, vis dar yra „beta testavimų fazėje“. Tai reiškia, kad programinę įrangą natūraliomis eismo sąlygomis testuoja savanoriai, tokiu būdu išvalydami sistemą nuo trikdžių ir klaidų. Tai toks pat procesas, kurį pasitelkia naujų programėlių ar virtualios realybės akinių kūrėjai. Tačiau, kaip „The New York Times“ sakė „Apple“ bendraįkūrėjis Steve‘as Wozniakas, „testuojami produktai negali turėti tokių mirtinų pasekmių“.

Kol nesibaigs tragiškos avarijos tyrimas, mes nežinosime, ar nelaimę sukėlė programinės įrangos klaida, ar žmogaus nedėmesingumas – nors jau yra žinoma, kad vairuotojas galimai automobilyje žiūrėjo „Hario Poterio“ filmą. Kol kas aišku tik tiek, kad „nei autopilotas, nei vairuotojas“ nepastebėjo baltos spalvos sunkvežimio spindint ryškiai saulei, „todėl nebuvo paspausti stabdžiai“.

„Tesla“ autopilotas kliūtis nustato ir jų išvengia pasitelkdamas į pagalbą kameras ir radarą. Kameros neįstengė pastebėti kliūties ryškioje saulės šviesoje, o radaras – pasak „Tesla“ vadovo Elono Musko – „ignoravo tam tikrus ženklus, kad išvengtų klaidingo stabdymo“.

Taigi, iš arčiau panagrinėkime, kokie dar kasdieniai reiškiniai gali tapti kliūtimis siekiant platesniu mastu įteisinti bepiločių automobilių technologiją.

Jutiklių perkrova

Jei turėtumėte daug jutiklių, siunčiančių jums prieštaraujančius duomenis, kuriais iš jų pasitikėtumėte? Kaip manoma, būtent ši problema galėjo tapti mirtinos avarijos kaltininke, kai vienas iš jutiklių, pastebėjęs sunkvežimį, netinkamai jį interpretavo kaip didžiulį kelio ženklą.
„Pagrindinis klausimas autonominių automobilių gamintojams yra toks: kaip automobilio „intelektas“ supranta, kuriais radarų jutikliais tikėti?“, - sako Sridharas Lakshmananas, autonominių automobilių specialistas ir Mičigano-Dirborno universiteto inžinerijos profesorius.

Sudėtingos oro sąlygos gali apsunkinti matomumą tiek žmonėms, tiek jutikliams. Pavyzdžiui, lietus gali sumažinti lazerinių „Lidar“ jutiklių veikimo diapazoną, apsunkinti įmontuotų kamerų matomumą, bei sukurti atspindžius ir akluosius taškus.

Kelio darbai

Kai britų kompanija „Delphi“ 2015 m. balandį pasiuntė savo autonominį automobilį į 3 400 mylių kelionę per Ameriką, testuotojams reikėjo perimti vairavimo kontrolę tik viename 50 mylių ruože, dėl nenuspėjamų miesto eismo sąlygų, nepažymėtų kelio linijų ir kelio remonto darbų. Skamba gerai, bet realybė ta, kad tai yra įprastos kiekvieno miesto eismo sąlygos, tad kyla klausimas, kam autonominės transporto priemonės būtų reikalingos miestiečiams.

Kitos kliūtys

Vienas iš „Google“ autonominių automobilių šių metų vasarį susidūrė su autobusu, bandydamas aplenkti ant gatvės išmėtytus smėlio maišus. Tačiau, apvažiuojant tuos maišus, automobilis kairiuoju šonu kliudė autobusą, kuris bandė jį lenkti. Automobilio sistemos buvo nustačiusios autobusą, tačiau numatė scenarijų, kuriame jis nelenks automobilio, kaip, beje, buvo įsitikinęs ir autopilotu važiavusio automobilio vairuotojas.

„Deja, visi tie spėliojimai mus nuvedė į tą patį tašką toje pačioje kelio linijoje tuo pačiu metu. Tačiau tokio tipo nesusipratimai kiekvieną dieną nutinka tarp žmonių vairuotojų“, - po incidento sakė „Google“.

Oro sąlygos

Sudėtingos oro sąlygos gali apsunkinti matomumą tiek žmonėms, tiek jutikliams. Pavyzdžiui, lietus gali sumažinti lazerinių „Lidar“ jutiklių veikimo diapazoną, apsunkinti įmontuotų kamerų matomumą, bei sukurti atspindžius ir akluosius taškus. Siekdama pagerinti autonominio vairavimo technologijos veikimą lietaus sąlygomis, kompanija „Google“ jau pradėjo testuoti savo automobilius viešuosiuose keliuose netoli Sietlo, kur dažnas lietus tikrai garantuotas.

Programišių įsilaužimai

Automobiliams riedant į technologijų pasaulį, juos darosi vis lengviau „nulaužti“. Kad tai įrodytų, saugumo tyrėjas Jonathanas Petitas pademonstravo, jog bepiločius automobilius itin lengva apmulkinti, į jų sensorius nukreipus paprasčiausią vaikišką lazeriuką, tokiu būdu priverčiant automobilį automatiškai sulėtinti greitį, sustoti ar staiga pasisukti.

Žmonės

Žmonės yra kalti dėl daugiau kaip 90 proc. visų automobilių avarijų, ir žmogiškasis faktorius taip pat gali lemti autonominių automobilių klaidas. „Gali būti, kad dabartiniai autonomiškumo lygiai nėra tinkami vartotojams, - mano Automobilių tyrimų centro transporto sistemų analizės grupės direktorius Richardas Wallace‘as. – Jie skatina vairuotojus neatiduoti visos kontrolės autopilotui.“