Trečiadienį šalia Maskvos nukrito privatus lėktuvas. Tarp dešimties žuvusiųjų –galimai ir privačios samdinių grupuotės „Wagner“ grupuotės finansininkas ir lyderis Jevgenijus Prigožinas. Apžvelkime, kas yra Prigožinas ir „Wagner“ grupė.
Pradėjęs nuo vadovavimo dešrainių kioskui, Prigožinas vėliau puikavosi milijardiniais užsakymais maitindamas Rusijos kariuomenę ir Kremlių, o jo įtaka taip išaugo, kad jis viešai ir privačiuose pokalbiuose su Vladimiru Putinu leido sau kritikuoti aukščiausius generolus.
Dėl ryšių su Putinu ir pelningų maitinimo kontraktų su Kremliumi, Prigožinas yra gavęs „Putino virėjo“ pravardę. Prigožino įkurta ir jam priklausanti „Concord“ įmonė teikė maitinimo paslaugas Dmitrijaus Medvedevo ir paties Putino inauguracijų iškilmėse. Dabar ji tiekia ir daugumą Rusijos kariuomenės maisto užsakymų. Tačiau situacija pasikeitė po „Wagner“ grupės maišto birželį.
„Wagner“ lyderis
Pirmą kartą „Wagner“ grupė buvo identifikuota 2014 metais, kai Rytų Ukrainoje rėmė prorusiškas separatistų pajėgas. Tuo metu tai buvo slapta organizacija, veikianti daugiausia Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Manoma, kad ji turėjo tik apie 5 tūkst. kovotojų – daugiausia Rusijos elitinių pulkų ir specialiųjų pajėgų veteranų. Šios samdinių grupės kovotojai jau 2014-aisiais veikė Donbase, o Rusijai 2022 metais pradėjus invaziją į Ukrainą, į konfliktą įsitraukė ir „Wagner“.
„Wagner“ samdiniai vaidino pagrindinį vaidmenį Rusijos pajėgų kampanijose užimant Mariupolio miestą, Sjeverodonecką ir dalyvavo nuožmiose kovose Bachmute, Soledare.
Šios samdinių grupės kovotojai jau 2014-aisiais veikė Donbase, taip pat Sirijoje, Libijoje Malyje, Centrinės Afrikos Respublikoje, Madagaskare, pastaruoju metu intensyvina veiklą Serbijoje, kur viešai atidarė savo padalinį. Samdinių dislokavimas leido Maskvai neigti savo atsakomybę, o kovotojai pagarsėjo kankinimais, žmogžudystėmis ir žiaurumu. Jungtinės Tautos samdinių grupę dar 2021-aisiais apkaltino karo nusikaltimais.
„Wagner“ maištas
Birželio 23 dieną J. Prigožino samdiniai įžengė į Rostovą prie Dono Rusijos pietuose, nepaleidę nė vieno šūvio užėmė karinį štabą ir priartėjo prie Rusijos sostinės per mažiau nei 200 kilometrų.
Prigožinas pareiškė, kad rengia „teisingumo žygį“, kurio tikslas – nušalinti gynybos ministrą Sergejų Šoigu ir kariuomenės generalinio štabo viršininką generolą Valerijų Gerasimovą, reikalavusius, kad „Wagner“ kariai pasirašytų sutartis su Gynybos ministerija.
„Wagner“ kovotojai nesulaukė didelio pasipriešinimo ir numušė mažiausiai šešis karinius sraigtasparnius ir vadavietės lėktuvą, žuvo mažiausiai 10 karių. Kai buvo sudarytas susitarimas, „Wagner“ bosas įsakė savo kariams grįžti į stovyklas. Nepraėjus nė parai Prigožinas apgręžė savo pajėgas, judėjusias Maskvos link, ir susitarė su Kremliumi dėl pasitraukimo į Baltarusiją.
Baltarusijoje iš tiesų įsikūrė dalis grupės pajėgų, kur, kaip teigė neteisėtas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, instruktoriai mokė Baltarusijos kariuomenę.
Dar antradienį Prigožinas paviešino vaizdo kreipimąsi, kuriame teigė esantis Afrikoje. Socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše jis sakė, kad „Wagner“ neva atlieka žvalgybos ir paieškos operacijas bei padeda Rusijai įsitvirtinti visuose žemynuose, o Afrikai – esą išsilaisvinti.
Vienas iš Rusijos vidaus šaltinių teigė, kad Prigožinas pradėjo žiniasklaidos kampaniją, kurios metu Nigerio gyventojai būtų vaizduojami kaip maldaujantys „Wagner“ įsikišimo, taip siekdamas užtikrinti Nigerio sutartį su „Wagner“, kas išgelbėtų šią grupuotę.
Šaltinis teigė, kad „Wagner“ susiduria su didelėmis personalo ir finansinėmis problemomis dėl finansavimo mažinimo po birželio 24 d. sukilimo ir neseniai pareikšto (bet nepatvirtinto) pasitraukimo iš Baltarusijos.
Rusijos vidaus šaltiniai nurodė, kad Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir generalinio štabo viršininkas armijos generolas Valerijus Gerasimovas po birželio 24 d. „Wagner“ grupės sukilimo galėjo lemtingai laimėti Rusijos prezidento Vladimiro Putino palankumą.
Išėjimas iš šešėlio
2018 m. JAV teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį J. Prigožinui, kitiems 12 rusų ir Interneto tyrimų agentūrai (vadinamajam „trolių fabrikui“) dėl kišimosi į rinkimus. Jis yra ir FTB ieškomiausių nusikaltėlių sąraše.
Ilgą laiką Prigožinas neigė ardomąją veiklą, bet, Maskvai pradėjus invaziją Ukrainoje, pakeitė ilgametę poziciją ir staiga viešai pripažino, kad prisidėjo prie kišimosi į JAV rinkimus.
„Mes kišomės, kišamės ir kišimės. Atsargiai, tiksliai, chirurginiu būdu ir savaip, kaip mes mokame“, – lapkritį išplatintame pranešime nurodė Prigožinas.
Jis ėmė nebeslėpti ir vadovavimo „Wagner“ samdiniams, platino vaizdo įrašus, kaip pats asmeniškai neva verbuoja Rusijos kalinius į samdinių gretas, komentavo susidorojimą su kovotojais.
„Aš pats valiau senus ginklus. Pats rūšiavau neperšaunamas liemenes ir radau specialistų, kurie man padėtų. 2014-ųjų gegužės 1-ąją gimė patriotų grupė, kuri vėliau gavo pavadinimą „Wagner“, – rugsėjį išplatintame pranešime aiškino Prigožinas.
Pats Prigožinas figūravo vaizdo įrašuose, kuriuose esą bendravo su Rusijos kaliniais, verbavo juos jungtis prie „Wagner“ gretų žadėdamas amnestiją. Prigožinas gyrė ir viešą vieno iš ukrainiečių nelaisvės grąžinto kolonijos samdinio egzekuciją, asmeniškai sveikino pirmąją kovotojų „laidą“, kuriai buvo suteikta amnestija – bausmės panaikintos už nužudymus, prievartavimus ir vagystes nuteistiems kaliniams, kurie 6 mėn. kovėsi Ukrainoje.
Propagandiniame įraše į normalų gyvenimą grįžtančius samdinius Prigožinas mokė „per daug negerti, nevartoti narkotikų ir neprievartauti“, o jei „kiltų noras žudyti priešus“ – grįžti į karą.
Tačiau po perversmo jis vengė rodytis viešumoje. Paskutinį kartą iki lėktuvo avarijos jis pasirodė įraše, kuris esą buvo padarytas Afrikoje. Būtent Iš Afrikos į Maskvą skrido lėktuvas, kuris sudužo Tverės srityje.
