Lietuvos gyventojai dėl karo sunerimę kone labiausiai iš tirtų dešimties šalių, atskleidė „Kantar“ „Karo barometras“. Dominuojantys gyventojų jausmai: pyktis, atgrasumas, liūdesys ir nerimas. Didesnė dalis gyventojų įsitikinę, kad laimės Ukraina, o karas truks ilgiau nei pusę metų. Palyginti su kitomis šalimis, Lietuva yra bene tvirčiausia šios šalies rėmėja.
„Iš barometro išryškėjo, kad Lietuva ir Baltijos šalys apskritai dėl karo jaučiasi labiausiai sunerimę ir išsiskiria aukštu baimės lygiu. Nors Lietuva neturi tiesioginės sienos su Ukraina, su kuria besiribojančios šalys sakosi paveiktos labiausiai – praeities istorija neleidžia jaustis ramiau, du trečdaliai sako yra paveikti karo“, – sakė Renata Sadunišvili, „Kantar“ rinkos tyrimų ir įžvalgų direktorė.
Rusų naratyvą tautiečiai ignoruoja
Pastebėta, jog beveik visose tirtose šalyse visuomenėje dominuoja trys tos pačios karo priežastys, skiriasi tik jų eiliškumas skirtingose šalyse: tai yra žmonių manymu, karą sukėlė V. Putino ambicijos, noras išplėsti Rusijos teritoriją ir Ukrainos į vakarus orientuota politika.
Propagandiniai jau uždaryti žiniasklaidos kanalai Lietuvoje turėjo apie 14 proc. auditoriją, tačiau „Karo barometro“ duomenimis, vos 2 proc. gyventojų sakė sekantys Rusijos pateikiamą poziciją. Absoliuti daugumu tautiečių seka Ukrainos poziciją (80%).
„Įdomu tai, kad rusiškas naratyvas Lietuvoje praktiškai neveikia – tik pora procentų domisi labiau Rusijos pozicija, tai yra apskritai šalies gyventojai ją ignoruoja. Žinant Rusijos propagandos lygį, mūsų šalies žiniasklaidai ir komunikacijos profesionalams tai didelis darbo įvertinimas. Šalies gyventojų pozicija vieninga, nėra susiskaldymo“, – sakė R. Sadunišvili.
Latvijoje ir Estijoje situacija kitokia – ten Rusijos nuomonės arba abiejų pusių dalis gyventojų klauso, bet jos nepalaiko.
Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų mano, kad Rusijos pradėtas karas su Ukraina truks ilgiau nei pusę metų. Estija, labiau nei Lietuva, linkusi manyti, jog karas plėsis į kitas šalis.
Lietuva tarp labiausiai padedančių šalių
Kalbant apie pagalbą, ekspertė akcentavo, jog lietuviams būdingas gana brandus požiūris į paramą ir susitelkimas.
„Iš tyrimo matome, kad iš esmės šalyje vyrauja finansinė parama, tai yra pervedant lėšas tam, kad būtų įsigyti reikalingi dalykai: maistas, vaistai, karinė įranga. Trečdalis prisideda materialiniais dalykais, daiktais, apranga. Dešimtadalis Lietuvos gyventojų talkina savanoriaudami, o 6% suteikia prieblobstį. Tai yra vienu ar kitu būdu – asmeniškai ar per organizacijas, prisideda net 7 iš 10 šalies gyventojų. Taigi visuomenė itin susitelkusi”, – sakė R. Sadunišvili. Pasak jos, daug padedančių ukrainiečiams yra ir Estijoje (64%) bei Latvijoje (53%).
Dėl verslo Rusijoje nuomonė vienareikšmiška
Kilus karui ir Vakarų valstybių verslams masiškai išsikeliant iš Rusijos bei nutraukiant verslo ryšius, pavienės bendrovės ėmėsi svarstyti, ar turėtų likti Rusijoje darbuotojų saugumo ar būtinųjų prekių tiekimo sumetimais. Pasak R. Sadunišvili, visuomenės nuomonė absoliučiai vienareikšmiška.
„74 proc. gyventojų sako, kad verslai turi iškelti savo gamybą ir verslus iš Rusijos į kitas šalis. Panaši dalis sako, kad gamyba bei verslas turi būti sustabdyta karo metu, taip pat jog verslas turi nustoti prekiauti prekėmis ir produktais iš Rusijos. Dar daugiau – gyventojai ne tik tikisi, kad verslas prisiims šiuos nuostolius, bet ir padės Ukrainai, remdamas pabėgelius, suteikdamas jiems finansinę paramą ir darbą”, – akcentavo ekspertė.
Maža to, kas antras apklaustasis tikisi, kad verslas tai darys ne patylomis, o pranešdamas apie savo veiksmus.
„Vertybinis spaudimas ir budrumas iš pirkėjų, vartotojų pusės išties stiprus ir tokie sprendimai tampa verslo, prekės ženklo reputacijos klausimu: ar jis atitinka visuomenės moralinį kompasą. Vertybinės klaidos pirkėjai gali nedovanoti”, – akcentavo „Kantar“ rinkos tyrimų ir įžvalgų direktorė Renata Sadunišvili.
Iš kitos pusės, ekspertės teigimu, gyventojai nesitiki ir nemano, jog dėl karo Ukrainoje teisinga būtų Lietuvoje stabdyti verslo investicijas arba atšaukti suplanuotus produktų paleidimus. Labiau laukiama, jog reklamos būtų tinkamai adaptuotos, išdėliotos laike ir tik per dešimtadalį mano, kad dabar ne laikas reklamuotis.
Apie tyrimą
„Kantar“ „Karo barometras“ atliktas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, taip pat Čekijoje, Slovakijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Austrijoje, Bulgarijoje ir Serbijoje. Lietuvoje š.m. kovo 19-25 d. reprezentatyvios apklausos būdu internetu šalyje apklausta apie 600 gyventojų. Tirti humanitarinis, politinis ir verslo aspektai. Kitų šalių rezultatai ir palyginimai bus paskelbti vėliau, klientai dėl duomenų gali kreiptis tiesiogiai.
