Randy Schneideris laiko save Kalėdų Seneliu nuo 1999 metų, kai „JCPenney“ parduotuvėje pirmą kartą pirko sau barzdą ir batus. Dabar jam 66 metai ir jis jau užsiaugino savo barzdą.
Charleso W. Howard o Kalėdų Senelių mokykloje Midlande, Mičigano valstijoje, susirinko apie du šimtus Kalėdų Senelių iš Jungtinių Valstijų, Kanados, Danijos bei Norvegijos. Čia jie visas tris apmokymų dienas vaišinasi sausainiais, mokosi gaminti medinius žaislus bei pasakoti pasakas, važinėja rogėmis, šeria elnius, o, svarbiausia, skleidžia kalėdinę dvasią.
„Tai lyg Harvardas Kalėdų Seneliams,“ – pasakojo Schneideris apie mokyklą, kuri buvo įkurta 1937 metais, o 1987 metais Tomo ir Holly Valentų buvo pertvarkyta į nepelno siekiančią organizaciją.
„Būti Kalėdų Seneliu yra privilegija. Vaikas amžinai prisimins, kaip sėdėjo Kalėdų Seneliui ant kelių, todėl reikia užtikrinti, kad tas prisiminimas būtų geras,“ – teigė Tomas, sėdėdamas didelėje medinėje kėdėje ant kurios puikavosi užrašas „SANTA“.
Tomas su Holly teigė, kad jie negalėjo priimti beveik šimto Kalėdų Senelių, nes labai daug jų norėjo atvykti į tokius mokymus „Kalėdų Senelio dirbtuvėse“. Mokykla buvo pilnutėle, o raudonų automobilių jūra stovėjimo aikštelėje tai patvirtino. Dauguma automobilių turėjo vardinius automobilių numerių ženklus, kuriuose buvo tokie užrašai kaip „UBGOOD“ (Būk geras – red.), „HOHO“ (Kalėdų Senelio juokas – red.) ar „IMCLAUS“ (Aš Kalėdų Senelis – red.).
Organizatoriai teigė, jog šiemet į pamokas atvyko rekordiškai daug Kalėdų Senelio žmonų.
„Kokia puiki vieta susirasti vyrą,“ – juokavo viena iš žmonų.
Kathy Armstrong savo Kalėdų Senelį rado dar koledže, kai numezgė jam kalėdinį megztinį. Pora kartu jau 44 metus. Abu fizioterapeutai prieš porą metų išėjo į pensiją, tada jiems ir šovė mintis įstoti į Kalėdų Senelių mokyklą.
„Kathy visada kolekcionavo Kalėdų Senelio atributiką, o aš visada turėjau barzdą,“ – teigė Billas, Kathy vyras, o jo žmona pridūrė, jog to norėjo abu.
Per paskutines tris dienas porai teko užsiimti joga, atlikti krūvą kvėpavimo pratimų ir garsiai dainuoti. Mokyklos treneris liepė šokti lyg jie pakuotų dovanas, keptų sausainius ar pildytų kojines dovanėlėmis. Tokie choreografiniai pratimai, žinoma, buvo atliekami grojant idealiai muzikai – klasikinėms kalėdinėms melodijoms kaip „Jingle Bells“ ar „Santa Claus is Comin‘ to Town.“
„Mes netgi išmokome ženklų kalbos. Labai svarbu Kalėdų džiaugsmą skleisti visiems vaikams,“ – teigė Billas, ištikimas Tarptautinės Tikrų Barzduotų Kalėdų Senelių Brolijos narys.
Makiažo kambaryje Kalėdų Senelis Leonas McBryde‘as mokė kitus Senelius įvairių profesinių triukų – kaip tinkamai užsukti ūsus, kaip padažyti skruostus, kad jie atrodytų paraudę, ir kaip prižiūrėti veido plaukus Kalėdų Senelio stiliumi.
„Man sunkiausia išlaikyti savo plaukus baltus,“ – juokavo Schneideris.
Vieną popietę, kai kurie Seneliai apsirengė, susėdo į autobusą ir iškeliavo į netoliese esančią „Toys R Us“ žaislų parduotuvę.
Kalėdų Senelis iš Norvegijos, Fredas Ostheris, su savo smailia kepuraite atrodė kaip norvegiškas gnomas, bėgiojantis po žaislų parduotuvę.
Netoliese buvusi penkerių metukų Claire priėjo prie Kalėdų Senelio Barry Westmorelando, patempė jo barzdą ir ištarė: „Tu iš tiesų egzistuoji.“
