Sausio 6 d. pagal katalikišką kalendorių – Trys Karaliai, oficiali Šv. Kalėdų laikotarpio pabaiga, kai sulaukiame dar vieno kito pašte užsilaikiusio atviruko, baigiame nupuošti Kalėdines eglutes... Tačiau ne visi turėjo progą pasidžiaugti šventėmis ir juo labiau gautomis dovanėlėmis, kai kurie mūsų gimtinės mažieji dar tebelaukia tos savo, ko gero, vienintelės metuose dovanos, apie kurią svajojo ištisus mėnesius, rašė laišką Kalėdų seneliams arba tyliai šnibždėjo į ausį jo padėjėjoms Snieguolėms. Visų šių geradarių rūpesčiu Atlantą skrodžiantys konteineriai jau pakeliui į Lietuvos uostamiestį, dalis jau išvežiojama po kai kuriuos rajonus, į „Vaikų svajonių“ įkūrėjų elektroninio pašto dėžutes keliauja padėkos laiškeliai: penkti viršiję lūkesčius metai, kuriuos vainikavo ir LRT 2015 m. žmogaus nominacija. Bet ar pagalvojame, kaip per Kalėdas galėtume padėti kitiems, bent jau likimo nuskriaustiems mažiesiems, kuriems galbūt tai yra vienintelė šventė visuose metuose?
Pusbroliai, informacinių technologijų sektoriuje dirbantys Julius Gregorauskas ir Andrius Čepkus, dovanėlių vaikams tinklapį sukūrė dar 2010 m., nors projekte dalyvavo tik Vilniaus socialinių paslaugų centras, nepaisant mažos apimties, buvo įgyvendinta 350 sudėtingomis socialinėmis sąlygomis gyvenančių vaikų svajonių, o tai labdaros organizatorius įkvėpė nesustoti ir toliau tęsti prasmingą darbą. „Jis turi tik svajonę, tu – galimybes“ – sako projekto „Vaikų svajonės“ reklaminis šūkis. Šiandien internetinis puslapis skaičiuoja šeštuosius gyvavimo metus, o svajonių pildytojai buvo pagerbti LRT radijo Metų žmogaus titulu. Per tą laiką išpildyta arti 40 tūkstančių vaikų svajonių dešimtyse rajonų, padedant keliems šimtams socialinių darbuotojų ir savanorių tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Svajonės renkamos iš socialinės rizikos šeimose augančių vaikų. Pagal įstatymus, į šią grupę patenka problemų su smurtu, priklausomybėmis ar finansais turinčios šeimos. Pastarosios oficialiai įtraukiamos į savivaldybių socialinės rizikos šeimų sąrašus, todėl socialiniai darbuotojai periodiškai aplanko net ir pačius tolimiausius vienkiemius – tokiu būdu visų vaikų norai būna išgirsti.
Prieš keletą metų į projektą įsijungęs, Naujojo Džersio valstijoje šiuo metu gyvenantis, vienos žinomiausių pasaulyje biržos NASDAQ Niujorke IT architektas Marius Vilemaitis puikiai pažinojo abu „Vaikų svajonių“ įkūrėjus, su vienu pusbrolių kartu dirbo Lietuvoje, todėl jam nekilo klausimų, kodėl reikia prisidėti prie šio kilnaus projekto. Šiandien M. Vilemaitis – oficialus „Vaikų svajonių“ atstovas JAV.
„Socialiniai darbuotojai – mūsų kertinis akmuo ir sėkmės pagrindas, jie bendraudami su vaikais išsiaiškina, apie ką mažieji svajoja, padeda jiems suformuluoti savo pageidavimus, įsitikina, kad to ar kito daikto reikia vaikui, o ne jo globėjui ar tėvams. Tada svajonės perduodamos www.vaikusvajones.lt puslapio redaktoriams, o jie, su savanorių pagalba, jas suveda į minėtą tinklapį, kur jas gali pamatyti visi, – pasakoja Marius. - Aš koordinuoju dalį jų išpildymo už Atlanto, štai pernai JAV lietuviai padėjo surinkti per 200 svajonių, o šiemet išpildyta jau arti 500, bendradarbiavome su daugiau nei 10 Lietuvos rajonų, 60 socialinių darbuotojų, o dovanėles vaikams padėjo rinkti bent 8 Amerikos lietuvių bendruomenės. Pirmą sykį „Vaikų svajonių“ pildytojų atsirado ir tolimojoje Vakarų pakrantėje, dar dabar į Klaipėdą keliauja Portlando ir San Fransisko lietuvių suaukotos dovanėlės vaikams. Esame labai dėkingi lietuvių įkurtos pervežimais užsiimančios kompanijos „Atlantic Express“ atstovams, kurie sutiko visas šias Lietuvos vaikams skirtas dovanas nusiųsti adresatams nemokamai.“
Projekto geografija plečiasi – prieš porą metų įkėlusios koją į Angliją, Mariaus dėka pradėtos toliau vystyti Amerikos Rytų pakrantėje, šiandien „Vaikų svajonės“ turi dešimtis rėmėjų Naujajame Džersyje, Niujorke, Hjustone, Čikagoje, Portlande ir San Fransiske.
Gerumas – užkrečiamas dalykas ir… nepagydomas. O mums, lietuviams, pasirodo, jo dar reikėtų pasimokyti. Tuomet nereikės raudonuoti, kad ir skaitant metų sandūroje pasirodžiusio labdarą, pagalbą visuomenei ir savanorystę propaguojančios tarptautinės paramos organizacijos „Charities Aid Foundation“ (CAF) publikuotą Pasaulio Labdaros Reitingą jame aptikus Lietuvą, 2015 metų duomenimis, užimančią „garbingą“ 142 vietą, lenkiančią vos 3 šalis iš viso pateiktų 145-ių sąrašo… mus šioje apskaitoje lenkia net oficialiai pripažintos valstybinės teritorijos neturinti karo niokojama Palestina! (norintiems įsitikinti angliškai skaitantiems, šiame puslapyje visi duomenys http://www.cafamerica.org).
Iš Vakarų kultūros į Lietuvą plūstančiose „laisvojo“ pasaulio idėjose vis labiau priimame Naujųjų metų pasižadėjimus – dar Senovės Babilono ir Romos laikus menančią tradiciją pasižadėti sau ir kitiems prasidedančiuose metuose kažkuo patobulėti, į mus supančią aplinką įnešti gėrio – ar ne pats laikas daugeliui mūsų Ugninės Beždžionės metais nors truputėlį pasinerti į labdarą ir savanorystę, galbūt pagelbėti sunkiau besiverčiantiems? Tada LRT dėl 2016 metų žmogaus nominacijos nebereiktų sukti galvos… Juo taptų visa lietuvių tauta.
Laurynas R. Misevičius – specialiai iš Portlando