Lietuvos gyventojai Kalėdų šventei ketina skirti didžiausią namų ūkio pajamų dalį iš visų Baltijos šalių, o Europos mastu jie vos keliomis procentinėmis dalimis atsilieka tik nuo Vokietijos.
Beveik trečdalį (30,3 proc. arba 583 eurus) – tokią mėnesinių ikimokestinių namų ūkio pajamų dalį didžiosioms metų šventėms ketina skirti statistinė lietuvių šeima, rodo „Ferratum Group“ atlikto kalėdinių išlaidų tyrimo duomenys. Tai 4 proc. daugiau nei praėjusiais metais, kai šis skaičius siekė 26,1 proc. Tokiais šiųmetiniais rodikliais lietuviai gerokai lenkia ne tik kaimynus latvius, bet ir estus, kurie šiais metais Kalėdoms ketina skirti atitinkamai 19,83 proc. ir 28,66 proc. savo mėnesinių namų ūkio pajamų.
Kitų Europos ir pasaulio šalių kontekste Lietuva ne tik lenkia visas Europos šalis (išskyrus Vokietiją, kurios statistinis gyventojas ketina išleisti 30,58 proc. mėnesio pajamų), bet ir Kanadą (20,36 proc.), Australiją (21,59 proc.) ar Naująją Zelandiją (26,61 proc.).
„Lietuvoje Kalėdų išlaidos jau keletą metų tik didėja, tad nenuostabu, jog ir šiemet net 47 proc. gyventojų neketina jų mažinti, o 16 proc. planuoja išleisti netgi daugiau nei ankstesniais metais. Mes nesam linkę dovanas pirkti iš anksto, tad didžiausios šventinės išlaidos nusikelia būtent į gruodį. Tai, kad lietuviai šventiniu laikotarpiu linkę vis mažiau taupyti, nebūtinai reiškia, kad dvasines vertybes keičiame materialiomis. Galbūt tiesiog didėjant mūsų pačių finansinėms galimybėms renkamės daugiau ir kokybiškai investuoti į nuotaikos kūrimą“, – teigė „Ferratum Finance“ įmonės atstovas Lietuvoje Antanas Krasauskas.
Lietuvoje, kaip ir daugumoje kitų šalių, daugiausiai pinigų skiriama žaislams ir žaidimams. Lietuvoje tai sudaro net 17 proc. visų šventinių išlaidų, pasaulio vidurkis dar šiek tiek didesnis – 20 proc.
„Tokie duomenys nestebina – juk Kalėdos išlieka viena didžiausių švenčių vaikams. Tiesa, žiūrint toliau, skirtingai nuo kitų šalių vidurkio, lietuviai daugiau išleidžia kosmetikai, saldumynams ir dovanų kuponams, tačiau nėra linkę pirkti bei dovanoti buitinės technikos, kas populiaru kitose Europos šalyse“, – tyrimo duomenis komentavo A. Krasauskas.
Pagal lietuvišką spaudą
