Net ir žinodami, kad tinkamas gyvenimo būdas ir teisingi įpročiai turi įtakos sveikatai, žmonės neskuba jų taikyti kasdienybėje. Kodėl, net ir žinodami, kad sveikata yra mūsų rankose, neskubame keisti savo įpročių, ir retas kuris visus sveiko gyvenimo būdo įpročius integruoja į savo kasdienybę? Kodėl rankamės tik žinoti, bet nieko nedaryti?
Pagrindinė priežastis – atidėliojimas
Psichologė-psichoterapeutė Daiva Gaidukevičienė to priežastimi įvardija visiems gerai pažįstamą elgesį – atidėliojimą (jį dar vadiname vilkinimu, delsimu), kai viskas paliekama paskutinei minutei.
„Dauguma žmonių prisipažįsta, kad tam tikrus tikslus, pažadus ir veiklas atidėlioja vėlesniam laikui. Be to, šis poelgis būna palydimas daugeliui iki skausmo žinoma fraze „nuo rytojaus“ arba „nuo pirmadienio“, nors dažniausiai viskas taip ir lieka kažkur užstrigę praeityje“, – pasakoja psichologė-psichoterapeutė.
Mokslininkai yra nustatę, kad apie 20 proc. suaugusiųjų yra chroniški atidėliotojai, kurie nesivadovauja aukso vertės taisykle – neatidėk rytdienai to, ką gali padaryti šiandien.
„Atidėliojimas yra gana tipiškas daugelio žmonių elgesys, bet svarbiausia prisiminti, kad esate ne vienas. Būti atidėliotoju, nereiškia, kad atidedate viską savo gyvenime. Mūsų kasdienybėje yra labai daug sričių, kai galime atidėlioti per daug negalvodami“, – pastebi specialistė.
Naujųjų metų šventė – atidėliotojų metas
Atėjus gražiausioms metų šventėms – Kalėdoms ir Naujiesiems metams, žinodami, kad metai eina į pabaigą, pagalvojame, kas įvyko praėjusiais metais, ar visi užsibrėžti tikslai ir pažadai virto realybe. Tiesa, tuo pasidžiaugti gali retas. Dažnai tokie pažadai, kaip „pradėsiu sportuoti“, „valgysiu sveiką ir subalansuotą maistą“ ar „daugiau rūpinsiuosi savo sveikata“, taip ir lieka pažadais. Tad ką daryti, kad Naujųjų metų pažadai būtų tęsiami, o atidėliojimas būtų retas svečias?
Motyvacija veikti dažnai atsiranda po veiksmo
Pasak psichologės-psichoterapeutės D. Gaidukevičienės, dažniausiai užsibrėžiami tikslai ir pasižadėjimai – būdas save motyvuoti. Svarbu paminėti, kad motyvacija veikti dažnai atsiranda po veiksmo, bet ne prieš jį. Todėl iš pradžių geriau pradėti veikti, o motyvacija atsiras savaime. Pavyzdžiui, nelaukti kol atsiras noras pradėti sportuoti, o tiesiog eiti ir pabėgioti. Specialistė kovą su atidėliojimu lygina su kelių žingsnių kelione.
1 žingsnis – būkite sąmoningas ir pastebėkite, kad atidėliojate Svarbiausia, neteiskite ir nekaltinkite savęs, o geriau nuraminkite save, nes atidėlioja visi žmonės. Norėdami sau padėti, visą savaitę nešiokitės mažą užrašų knygelę. Kai pastebėsite, kad atidedate kažką svarbaus, pakeisdami tai į kažką mažiau reikšmingą, užsirašykite tą veiklą ar tikslą, kurį atidedate. Tada pagalvokite apie dalykus, kuriuos darote vietoje tų svarbių užduočių. Pasižymėkite tai knygelėje. Tai gali būti patys įvairiausi dalykai – susitikimai su draugais, kalbėjimas telefonu, naršymas internete, miegas, valgymas ar svajojimas.
2 žingsnis – sugebėkite atpažinti dalykus, kurie atitraukia nuo užduoties ar tikslo siekimo Paklauskite savęs: „ar tai veikiu, kažką atidėliodamas?“. Jeigu atsakote: „taip, užsiimu tuo, kad pakeisčiau kažkokią svarbią užduotį“, apmąstykite visas veiklas, sudėliokite jas savo galvoje, o pačią svarbiausią užduotį iškelkite į priekį ir imkite veikti.
3 žingsnis – išmokite neteisinti atidėliojimo Mes dažnai mintyse išteisiname norą vilkinti, o tai yra kone pagrindinė priežastis, kodėl mes nesiimame veiksmų. Populiariausi pateisinimai yra tokie: „esu per daug pavargęs, padarysiu tai rytoj“, „neturiu visko ko man reikia, kad galėčiau pradėti dabar“, „per vėlu pradėti dabar“, „tai padarysiu, kai pabaigsiu kitus dalykus“. Todėl užrašų knygelėje pasižymėkite savo pastebėjimus, kaip pateisinate atidėliojimus.
Po savaitės įrašų, matysite kokias veiklas vilkinate, kokiomis veiklomis pakeičiate ir kaip mintyse pateisinate tokį savo poelgį – tai ir bus jūsų pradžia, įveikiant atidėliojimą bei įgyvendinat visus pažadus sau ir kitiems.
