Vabzdžiai
Tikriausiai tai, kaip valgomi vabzdžiai, matėte tik per įvairius realybės šou, tačiau labai greitai patiekalai iš vabzdžių gali tapti visų mūsų realybe. Svirpliai Tailande auginami maistui jau 20 metų, o neseniai atliktas tyrimas parodė, jog tai yra puiki gyvulinės kilmės produktų alternatyva.
„Daugeliu aspektu maistine verte vabzdžiai prilygsta mėsai ir žuviai,“ – aiškino Kopenhagos universiteto profesorius Aftonas Halloranas.
Tai nereiškia, jog teks krimsti visus vabzdžius, vietoje to, jie gali būti sumalti į miltelius ir naudojami kaip ingredientai.
Nauji-seni javai
Populiarėjant dietai be glitimo, žmonės iš naujo atras „senovinius javus“, kurie yra nemodifikuoti ir kupini įvairių maistinių medžiagų.
Vieni iš jų yra bolivinė balanda (kvinoja), tačiau yra ir daug kitų javų, kurie gali aukštyn kojomis apversti mūsų mitybą.
„Vis labiau populiarėja Pietų Amerikoje ir Indijoje išplitę burnočiai. Juose labai daug baltymų, o skonis primena pipirus,“ – aiškino Teksaso universiteto Sveikatos mokslų centro dietologė Shreela Sharma.
Mažiau pusgaminių su mažiau priedų
Didžiausia problema yra ne patys pusgaminiai, o tai, kaip jie gaminami.
„Maistas nesveikas yra tada, kai jame yra ingredientų, kurie natūraliai mūsų organizme neatsiranda, tokių kaip transriebalai, o gamybos metu dingsta visa maistinė vertė. Tokius produktus vadiname tuščiu maistu. Konservuotuose bei mikrobangėje pašildomuose produktuose gali būti labai daug druskos ar cukraus, dėl to jie taip pat nėra sveiki,“ – aiškino Sharma.
Visuomenė vis labiau supranta, kad pusgaminiai nėra sveiki, tačiau jie pigūs, skanūs ir sotūs, todėl ateinantį dešimtmetį ieškosime sveikesnių jų alternatyvų.
Tvaresnis ūkininkavimas
Šiuo metu agroverlas vis dar labai didelė sritis, tačiau vis labiau suprantame, koks svarbus yra jo tvarumas, ypač dėl to, jog mažėja žemės, kurioje galima ūkininkauti nekertant miškų.
„Dabar turimoje žemėje reikia išauginti daug daugiau produktų,“ – pabrėžė „Global Landscapes Initiative“ mokslininkas Paulas Westas.
„Išmanusis ūkininkavimas“ naudosis technologijomis, kurios padės ūkininkams stebėti dirvožemio ir javų padėtį, o vertikalus ūkininkavimas padės daug našiau išnaudoti turimą erdvę.
Mažiau susirūpinimo riebalais ir daugiau nerimo dėl cukraus
Labai ilgą laiką pačiu didžiausiu savo priešu laikėme riebalus. Gaminant produktus su mažu riebalų kiekiu arba be jų, riebalai buvo pakeisti cukrumi, tačiau dabar išsiaiškinome, jog ne visi riebalai yra žalingi.
„Sotieji riebalai buvo laikomi piktadariu ir keičiami transriebalais arba cukrumi,“ – aiškino dietologas Erinas Palinskis.
Didėjant vartotojų supratingumui, maisto gamybos procesuose bus stengiamasi mažinti cukraus, o ne riebalų kiekį.
Maistas keliaus pas mus
Ši tendencija jau prasidėjo – maisto produktus galime gauti tiesiai į savo namus.
„Vis labiau judame link elektroninio pristatymo platformos,“ – aiškino Sharma.
„Nielsen“ tyrimo duomenimis, 1 iš 4 amerikiečių yra išbandęs maisto pristatymo sistemą, o 70 procentų išbandžiusiųjų šia sistema naudojasi po pirmo bandymo.
Tvari jautienos ir pieno produktų sfera
Jautienos ir pieno produktų pramonė yra labai brangi tiek finansiniu, tiek ekonominiu aspektu, todėl netolimoje ateityje galime pastebėti galvijų auginimo pokyčių.
33 procentai žemės paviršiaus yra naudojami gyvulių auginimui, tačiau Kembridžo universiteto mokslininkai teigia, jog yra ir geresnių būdų. Jie siūlo ganyklose sodinti krūmus ir medžius, kuriais galėtų misti galvijai. Tokiu būdu tame pačiame plote būtų galima ganyti daug didesnį gyvulių skaičių.
„Visiškai aišku, jog tokia sistema padidintų biologinę įvairovę, pagerintų gyvulių sveikatą ir suteiktų daug geresnes darbo sąlygas,“ – aiškino tyrimo autorius Donaldas Broomas.
Mėsa iš mėgintuvėlių
Alternatyvus gyvulinių baltymų šaltinis galėtų būti laboratoriniuose mėgintuvėliuose užauginta mėsa. Šiuo metu laboratorijoje auginama mėsa, kuri kažkada buvo tiriama kaip galimas maisto šaltinis astronautams, yra laikoma daug tvaresne tikros mėsos alternatyva. Oksfordo universiteto mokslininkai išsiaiškino, jog mėgintuvėliuose užauginamai mėsai reikia 99 procentais mažiau žemės ir 90 procentų mažiau vandens.
Kaip tokia mėsa auginama? Galvijų bei vištų ląstelės yra įdedamos į specialią terpę, kurioje gali formuotis audiniai. Tokie produktai nėra laikomi genetiškai modifikuotais, nes ląstelių DNR nėra keičiamas. Žinoma, mokslininkai teigia, jog ateityje būtų galima šias ląsteles modifikuoti, kad mėsoje būtų mažiau riebalų ir daug maistinių medžiagų.
Augalinės kilmės produktais grįsta dieta
Vis dažniau išsiaiškiname, jog augalinės kilmės produktai yra naudingi ne tik mūsų sveikatai, bet ir aplinkai. Ši tendencija artėjantį dešimtmetį niekur nedings.
„Valgydami daugiau augalinės kilmės produktų žmonės dažniausiai suvartoja mažiau gyvulinės kilmės produktų,“ – paslaptimis dalinosi „Piedmont Healthcare“ dietologė Shayna Komar.
Augalinės kilmės produktai yra kupini antioksidantų. Jie gali sumažinti kraujospūdį, širdies ligų bei vėžio riziką.
Jokių dietos apribojimų
Paskutinis dešimtmetis buvo dominuojamas tendencijos valgyti vienos rūšies patiekalus, o kitų vengti arba visai atsisakyti. Artėjančius dešimt metų galvosime ne apie tai, kaip numesti svorio, o apie tai, kaip vadovaujantis subalansuotos mitybos principais, sveikiau maitintis.
Daugiau probiotikų
Mokslininkai aiškinasi, kokią įtaką „gerosios“ bakterijos daro mūsų sveikatai. Būtent tai ir skatina valgyti daugiau probiotikų – gerųjų bakterijų.
Tuo metu Sharma tikina, jog ši tendencija gali iš esmės pakeisti tai, ką ateityje valgome.
„Tyrimai rodo, jog žarnyno bakterijos siunčia signalus į smegenis, kurie informuoja mus, ką turėtumėme valgyti. Jeigu sveiki produktai galėtų pakeisti mūsų žarnyno bakterijų elgesį, vis labiau norėsime maitintis sveikais produktais,“ – aiškino ji.
Dumbliai
Linkstant link augalinės kilmės dietų, pradės populiarėti kiti to šaltiniai. Vienas iš jų yra dumbliai, kurie galbūt ir atrodo šlykščiai, tačiau dažnai įvardijami kaip ateities „super-maistas“.
Dumbliuose yra ypatingai daug maistinių medžiagų, omega-3 riebalų, proteinų bei vitaminų. Taip pat juos labai lengva auginti, nes jiems nereikia žemės – tik trupučio vandens.
Sveikesnis ir skanesnis greitas maistas
Augant sveikesnių produktų paklausai greito maisto restoranai taip pat turės keisti savo meniu. „McDonald‘s“ neseniai nustojo naudoti tam tikrus konservantus, o „Pamera“ nesinaudoja antibiotikais. Deja, kai kurie restoranų tinklai teigia, jog dėl reikalingų investicijų dydžio, padaryti tai vieniems jiems nepavyks, todėl į tai turi įsitraukti visa restoranų industrija.
